|
|
|
Biokuras vis dar svilina padus
Ateinančią savaitę Savivaldybė skelbs konkursą – ieškos įmonės Kretingos šilumos tinklų bendrovės veiklai audituoti. Audito prireikė įtarimams dėl neskaidraus biokuro pirkimo paneigti. Apie kurui pirkti galimai iššvaistytus šimtus tūkstančių litų prabilę Savivaldybės tarybos nariai abejoja, ar auditoriams pavyks išsklaidyti visus įtarimų šešėlius, ir tvirtina, jog audito įmonės paieška yra vilkinama. Suklupo ties biokuro pirkimo konkursu Vakar bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktorius Jonas Barzdys dar nežinojo, kas laimėjo įmonės pakartotinai skelbtą konkursą biokurui – medienos atliekoms tiekti. „Konkursas dar nepasibaigęs, siekiame laimėti kuo mažesnę kainą“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė direktorius. Konkursą medienos atliekoms pirkti Kretingos šilumos tinklai paskelbė dar praėjusią vasarą, kadangi baigėsi ankstesnė biokuro tiekimo sutartis su uždarąja akcine bendrove „Robmona“. Sutartis buvo pasirašyta 2009 metų pradžioje. Dėl biokuro Kretingos šilumos tinklams pardavimo varžėsi dvi bendrovės: jau minėta „Robmona“ ir „Pusbroliai“. Konkursas įstrigo, nes nepatenkintos jo sąlygomis, organizavimu bei tarpiniais rezultatais varžovės skundėsi atitinkamoms institucijoms. Skundams nagrinėti buvo gaištamas laikas. Konkursui įstrigus beviltiškai, jo organizavimo bei biokuro pirkimo reikalais susidomėjo Savivaldybės tarybos nariai, ypač aktyviai problemą aiškintis ėmėsi darbiečiai Antanas Puodys ir Algimantas Šoblinskas. Tarybai reikalaujant konkursas buvo nutrauktas ir, peržiūrėjus bei pakeitus jo sąlygas, paskelbtas iš naujo. Visą laikotarpį, kol vyksta konkursas, medienos atliekas (kurias kūrendama įmonė pagamina 85 proc. parduodamos šilumos) pagal 2009 metais pasirašytų sutarčių sąlygas tebetiekia bendrovė „Robmona“. A. Puodžio manymu, „Robmonai“ biokuro konkurso vilkinimas yra naudingas, tačiau tik ne centralizuotai šilumą iš Kretingos šilumos tinklų gaunantiems vartotojams.
Smulkintos medienos atliekų pardavimo-pirkimo sutartį bendrovė „Robmona“ su Kretingos šilumos tinklais pasirašė 2009 m. balandžio 9 d. Pagal sutartį biokuro kaina nustatoma litais už faktiškai pagamintą šilumos kiekį megavatais pagal pagrindinės katilinės Nr. 2 (Melioratorių gatvėje) šilumos prietaisų rodmenis. Sutartinė 1 megavatvalandės kaina yra 56,89 Lt be PVM. Tiekiant kurą Nr. 3 ir Nr. 4 Salantų bei Grūšlaukės, Laukžemės, Kartenos katilinėms, mokama už jo ertmetrį 38,9 Lt be PVM. Pagal šią sutartį biokuro transportavimo išlaidas apmoka „Robmona“. Kaip išsiaiškino A. Puodys, po 2009 04 09 sutarties pasirašymo Kretingos šilumos tinklai gavo „Robmonos“ pasiūlymą tarpusavio santykiuose laikytis konfidencialumo: neatskleisti raštu, žodžiu ar kitokiu pavidalu tretiems asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės informacijos, su kuria buvo supažindintos bendradarbiaudamos šios sutarties pagrindais. Kretingos šilumos tinklai sutiko, kad dviejų įmonių susitarimai nebūtų viešinami. Tų pačių metų gegužės 18 d. įmonės pasirašė dar vieną sutartį, kuri papildė pirmąją ir... pabrangino parduodamos medienos atliekas. „Pagrindinėje sutartyje nurodyta kaina 56,89 Lt pridėjus antrosios sutarties įsipareigojimus padidėjo iki 65,89 Lt (kainos be PVM, - aut. past.). Pagal papildomos sutarties įsipareigojimus Kretingos šilumos tinklai per trejetą metų sumokėjo „Robmonai“ 1 mln. 148 tūkst. Lt. Manau, jog maždaug apie pusę šių išlaidų yra nepagrįstos“, - teigė A. Puodys. Jo pastebėjimu, pagal pirmąją – pagrindinę – sutartį „Robmona“ biokurą į kaimų, taip pat Salantų katilines pristatyti turėjo už tą pačią sutartyje numatytą kainą, tačiau antroje sutartyje Kretingos šilumos tinklai už kuro atvežimą į minėtas katilines įsipareigoja mokėti atskirai. Tokių papildomų mokestinių įsipareigojimų yra dėl privalomo kuro rezervo tvarkymo ir daugiau, pvz., apmokėti „Robmonai“ už tai, kad ji nusivalo privažiavimo kelius, pasišluoja aikšteles kurui išpilti. Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto, kuriam vadovauja A. Šoblinskas, reikalavimu 2013 01 15 Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas sudarė darbo grupę, kuri bandė aiškintis Kretingos šilumos tinklams metamus įtarimus. Grupės pateiktose išvadose teigiama, jog kuro rezervo kaupimas yra numatytas pagrindinėje sutartyje, todėl ta papildoma sutartis, kiek ji reglamentuoja biokuro kaupimą ir tvarkymą, yra netikslinga, papildoma 4,33 Lt įkainio dalis yra nepagrįstai įskaityta į šilumos kainą. Darbo grupė ir rekomendavo atlikti Kretingos šilumos tinklų veiklos nepriklausomą auditą. „Pajūrio naujienoms“ domintis Kretingos šilumos tinklų ir „Robmonos“ pasirašytomis biokuro pirkimo sutartimis, šilumos tinklų įmonei metamais įtarimais, daugelis Savivaldybės tarybos narių konkretesnės informacijos neturėjo. „Ką žinau, tai iš kalbų. Kontrolės komitete prašėme komiteto pirmininko Sauliaus Šopagos imtis iniciatyvos aiškintis biokuro pirkimo sandorius, tačiau komitetas negavo tokios informacijos ir nieko nenagrinėjo. Ar gali būti kitaip, kai komitetui vadovauja mero bendrapartietis“, - sakė Savivaldybės tarybos ir Kontrolės komiteto narys Alvydas Jonaitis. Bandymu nutylėti nuostolingai jau daugelį metų dirbančios Savivaldybės įmonės Kretingos šilumos tinklai problemas rajono Savivaldybės vadovus kaltino A. Puodys. „Dar iki darbo grupės sudarymo direktoriui, merui „kalėme vinį“ dėl Šilumos tinklų, kol raštu nepateikėme atitinkamų dokumentų, tol niekas su mumis ta tema nenorėjo net kalbėtis“, - sakė jis. Paklaustas apie sutartis su „Robmona“, Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys lyg kirviu nukirto, jog apie tai nekalbėsiąs. Kiek nurimęs paaiškino, kodėl. „Jeigu pradėčiau viešai komentuoti, mane iškart „Robmona“ į teismą paduoda dėl konfidencialumo nesilaikymo“, - sakė jis. Įmonės direktorius patikino, jog dėl to paties konfidencialumo sutarčių paslaptys negali būti prieinamos ir Savivaldybės tarybos nariams. Nupirko ir pūdo Kretingos šilumos tinklų katilinės Nr. 2 teritorijoje, Melioratorių g., Kretingoje stūkso du kalnai, kaip apibūdino J. Barzdys, žaliavos baldams gaminti atliekų. Šias atliekas įmonė praėjusį rudenį įsigijo iš „Kiškėnų“ žemės ūkio kooperatinės bendrovės. Pagal pirkimo dokumentus, jų turėtų būti 258 tonos, už 1 toną buvo sumokėti 83 Lt be PVM. J. Barzdys teigė, jog atliekas iš „Kiškėnų“ pirko nebūdami užtikrinti, kad pasibaigus sutarčiai biokurą „Robmona“ tieks ir toliau. A. Šoblinskas tikina, jog jo apytikriu skaičiavimu, atliekų kalnuose yra bent dvigubai daugiau negu nurodyta pirkimo dokumentuose. „Todėl neaišku, ar jos visos pirktos iš „Kiškėnų“, ar visas jas galima kūrenti nekenkiant katilinės įrangai ir aplinkai“, - svarstė politikas. Jo tvirtinimu, po atviru dangumi suverstos atliekos jau yra praradę ne mažiau kaip 25 proc. naudingumo – kaitros. „Nežinia, kaip būtų ištyrus jų sudėtį, gal reikėtų atskiro leidimo joms deginti, dabar gi įmonė turi leidimą tik biokurui“, - kalbėjo A. Šoblinskas. Be to, jis pažymėjo, jog galutinė atliekų kaina bus didesnė, nes prisidės jų smulkinimo išlaidos. J. Barzdys pripažino, jog lietaus, sniego veikiamos atliekos praranda kaitrumą. „Pabaigsime smulkinti, vieną kalną jau susmulkinome, ir nuo kitos savaitės jomis kūrensime“, - patikino J. Barzdys. Jis taip pat užtikrino, jog atliekos iš „Kiškėnų“ bendrovės yra nekenksmingos ir kad atskiro taršos leidimo jas kūrenant nereikia. Tiki ir netiki audito nauda „Vien veiklos audito šiai įmonei neužtenka. Čia turi įsikišti ir teisėsaugos institucijos. Reikėjo iškart kreiptis į Finansinių nusikaltimų tarnybą, galbūt - prokuratūrą. Jų patikrinimas Savivaldybei dar ir nekainuotų. Dar net nepaskelbtas konkursas audito įmonės paslaugoms pirkti. Kol visa tai įvyks, daug kas užmarštin nutekės. O žinant, kaip Lietuvoje dažnai nutinka, – ir naujų dokumentų gali atsirasti. Pas mus juk baudžia ne už milijonų, o už vištos pavogimą“, - kalbėjo A. Puodys. Politikas netiki, kad Kretingos šilumos tinklų veiklos audito išvados bus pakankamai veiksmingos. V. Domarkas tikino, jog konkursą dėl audito įmonės parinkimo Savivaldybė skelbia itin atsakingai. „Daug neaiškumų dėl to biokuro pirkimo. Neslėpsiu, man irgi piršosi mintis, kad „Robmona“ gali būti proteguojama. Todėl ir nenorime, kad konkurse dalyvautų audito įmonės, kurios sukasi mūsų rajone ir vienaip ar kitaip su Šilumos tinklais gali būti susiję. Bandome rasti auditorių, kuris nepakliūtų į šį interesų ratą“, - aiškino V. Domarkas. J. Barzdys pareiškė, jog Kretingos šilumos tinklams įtarimai dėl neskaidrios veiklos keliami dirbtinai, ir kad politiniais sumetimais tą daro Darbo partijos atstovai. „Čia tik A. Šoblinskui visokie įtarimai, kurių nėra, kyla“, - sakė jis. Paprašytas įvardinti priežastį, kodėl politikai prieš jį galėtų būti nusiteikę priešiškai, J. Barzdys sakė: „Kai reikės, pasakysiu. Savivaldybės tarybai – irgi“. Savivaldybė valdo per 70 proc. Kretingos šilumos tinklų akcijų. 25 proc. akcijų priklauso bendrovei „Klaipėdos energija“. Bendrovei Kretingos šilumos tinkluose atstovauja jos generalinis direktorius Vytautas Valutis ir finansų direktorius Kęstutis Jonkus. „Įmonėje yra valdymo problemų. Jie nesusitvarko su sąnaudomis. Galų gale – kiek galima dirbti nuostolingai“, - K. Jonkus pripažino, jog „Klaipėdos energija“ yra nepatenkinta Kretingos šilumos tinklų vadovų darbu ir jo rezultatais. Audito rezultatų komentuoti iš anksto jis nebuvo linkęs. „Svarbu, kokios ir užduotys bus pateiktos auditoriams. Mes irgi pateikėme savo siūlymus. Reikia ne tik buhalterinius popierius, bet ir techninę veiklos dalį patikrinti“, - sakė K. Jonkus. * Savivaldybės įmonės Kretingos šilumos tinklų per 70 proc. akcijų valdo pati Savivaldybė, per Savivaldybės tarybos patvirtintą bendrovės valdybą, kurios pirmininkas yra Jonas Barzdys. Savivaldybei valdyboje atstovauja administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė, Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas.
|
|
