|
|
|
Daugiabučių renovacija įsibėgėja
Į pirmąjį daugiabučių namų renovacijos etapą pateko 16 iš 31 Kretingos rajono savivaldybės renovacijai teiktų daugiabučių. Pasirašė trišalę sutartį Penktadienį Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė Vilniuje pasirašė trišalę Kretingos rajono savivaldybės, Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros (BUP) agentūros sutartį, pagal kurią Savivaldybė įsipareigojo parengti I-ojo etapo daugiabučių renovacijos programą, investicinius projektus bei paskirti tos programos administratorių. Kiek bus skirta lėšų 16-ai daugiabučių atnaujinti, paaiškės po to, kai Savivaldybė su Aplinkos ministerija pasirašys dar vieną – jų renovacijos finansavimo - sutartį. Paklausta apie organizacinių ir statybos darbų terminus, D. Skruibienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog konkrečių terminų ministerija nėra nustačiusi. „Šiemet turime pasiruošti renovacijos dokumentus, pasirinkti rangovus darbams atlikti. Rangovai darbus pradės, tik ar šiais metais juos pavyks užbaigti – nežinia. Šią savaitę turėtume gauti tipines viešųjų pirkimų sąlygas dėl įmonės, kuri rengs investicinius projektus, išaiškinimo. Tų 16-os namų investicinius projektus maždaug iki birželio mėnesio turėtume pateikti VšĮ – Būsto energijos taupymo agentūrai. Aplinkos ministerija šiai agentūrai pavedė koordinuoti daugiabučių renovaciją šalyje“, - kalbėjo D. Skruibienė. Savivaldybė irgi turi skirti administratorių, kuris valdys daugiabučių renovacijos procesą rajone. Kaimyninė Palangos miesto savivaldybė šias funkcijas patikėjo Savivaldybės įmonei – „Palangos komunalininkui“. D. Skruibienė prasitarė, jog Savivaldybės administracija ruošia sprendimo projektą, pagal kurį administratoriaus pareigos taip pat turėtų atitekti Savivaldybės įmonei – „Kretingos komunalininkui“.Šį sprendimo projektą svarstys – jam pritars arba ne – Savivaldybės taryba šio mėnesio posėdyje.
Klausimų daugiau negu atsakymų Į preliminarų daugiabučių renovacijos sąrašą Savivaldybė buvo įrašiusi 31 daugiabutį. Aplinkos ministerija yra pateikusi renovuotinų daugiabučių kriterijus, kurių svarbiausi yra šie: daugiabutis turi būti pastatytas ne vėliau kaip iki 1993 metų, jo 1 kv.m apšildymui per metus sunaudojama ne mažiau kaip 150 kilovatvalandžių šilumos, renovacijai pritaria 50 + 1 proc. daugiabučio gyventojų. Praėjusią savaitę vykusiame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje buvo pažymėta, jog dėl renovacijos neabejoja 12-os į pirmąjį renovacijos etapą patekusių daugiabučių gyventojai. Kiti galutinai nuspręs, kai bus parengtas jų namo renovacijos investicinis projektas ir paaiškės renovacijos kaina. Daugiausia abejojančių yra vyresnio amžiaus. Ir į „Pajūrio naujienas“ užsukę bei skambinę žmonės stebėjosi, kaip į susitikimus su namų gyventojais atvykstantys Savivaldybės specialistai gali nežinoti net apytikrės namo renovacijos kainos, kai dauguma daugiabučių yra tipiniai. Gyventojai nėra užtikrinti, kad renovacija bus atlikta kokybiškai, bus pasiektas reikalaujamas 40 proc. šilumos sutaupymo efektas. Iš sutaupytų sąnaudų šilumai turėtų būti grąžinami renovacijai iš Europos investicinio banko pasiskolinti pinigai. D. Skruibienės pastebėjimu, paskolos sutartį pasirašys ne gyventojai, o „Kretingos komunalininkas“, jeigu taryba jį patvirtins renovacijos administratoriumi. Tokiu atveju gyventojai už paskolos grąžinimą tiesiogiai lyg ir nebus atsakingi. Pagal sukurtą renovacijos finansavimo modelį gyventojai namo renovacijos išlaidas atlygins atiduodami dalį šilumos taupymo efekto naudos. Tarkime, jog šiandieną buto apšildymas kainuoja 200 Lt, po renovacijos kainuos 120 Lt, tačiau mokėti tektų 192 Lt. Apie 10 proc. – 8 Lt – naudos gyventojui turėtų tekti dar paskolos grąžinimo laikotarpiu, kuris numatomas iki 20-ies metų. Vyriausybė yra pareiškusi, jog atims kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį iš tų mažas pajamas gaunančių gyventojų, kurie atsisakys daugiabučio renovacijos. Kaip tai bus daroma – kol kas neaišku. „Klausimų – šimtai, jų daug neatsakytų. Vyriausybė ragina kuo greičiau pradėti renovaciją ir klausimus spręsti jos eigoje“, - sakė D. Skruibienė. Galutinai nėra aišku, ar vykdant namo renovaciją kiekvienam butui bus įvesta individuali šilumos apskaita. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys ir „Palangos komunalininko“ direktorius Konstantinas Skierus patikino, jog tokios apskaitos įvedimas nėra numatytas. Nešoks pagal kiekvieno dūdelę Tam, kad po renovacijos būtų pasiektas 40 proc. šilumos taupymo efektas, reikalinga griežta statybos darbų kontrolė. Tą pripažįsta ir gyventojai, ir rajoną valdantys politikai. Pastarieji dar pabrėžia, kad rengiant daugiabučio namo renovacijos projektą, į gyventojų nuomonę bus atsižvelgta, tačiau nebus paisoma pageidavimų, kurie kels pavojų šilumos taupymui. „Jei vieni sakys, kad jiems nereikia tvarkyti rūsio, kitiems – pamatų ar šiltinti stogo, o mes pasiduosime, – renovaciją pasmerksime chaosui, sužlugdysime save kaip savivaldybę ir daugiabučių renovacijos projektą apskritai“, - tvirtino Konstantinas Skierus. Politikas tiki daugiabučių renovacijos projekto sėkme. „Po dvejų-trejų metų patys gyventojai rodys iniciatyvą, bet neaišku, ar nebus jau šaukštai po pietų“, - sakė jis. D. Skruibienė praėjusią savaitę Vyriausybėje sužinojo, jog maždaug po 2 mėnesių bus priimamos paraiškos antram daugiabučių namų renovacijos etapui. Namus renovavo patys Kretingos Topolių mikrorajone jau yra renovuotų daugiabučių: Topolių aklg. 6, 8 ir 12. Šių namų gyventojai renovacijos ėmėsi patys. Štai Topolių aklg. 8 daugiabučio gyventojai, susibūrę į bendriją „Rugelis“, namo pamatus, sienas apšiltino savomis lėšomis, kaip sako, „nelįsdami į bankus“. „Šiandieną mes už šilumą mokame maždaug perpus mažiau negu iki renovacijos. Šilumos tinkluose pasidomiu – mūsų mokesčiai už šilumą iš Kretingos daugiabučių yra vieni mažiausių. Gyvename šiltai ir nebrangiai“, - teigė bendrijos „Rugelis“ buhalterė Petrutė Venckienė. Name nuo pat jo pastatymo – 1978-ųjų – su šeima 76 kv.m bute gyvenantis Vytautas Jakumas patvirtino, jog šių metų vasario mėnesį už šilumą sumokėjo 280 Lt. Vyras užtikrino, jog gyvena šiltai. „Radiatoriai vos drungni, tačiau bute + 22-24 laipsniai C“, - sakė jis. Jakumų šeimai renovacija kainavo apie 6 tūkst. Lt. Bendrijos „Rugelis“ nariai savo namo stogo nešiltino, jį tik sustiprino ruberoidu. Gyventojai yra užsibrėžę atnaujinti dar 1978 metais remontuotą namo šilumos mazgą. Svarstydamas, kodėl daugiabučių gyventojai yra tokie atsargūs, o kai kurie netgi išvis kratosi jiems dabar valdžios peršamo namų renovacijos modelio, V. Jakumas kalbėjo: „Daug nežinios. Neaiškūs rangovai, kokias medžiagas naudos“. Jo teigimu, jų bendrijos nariai sudėjo renovacijai reikalingus pinigus be jokios sąmatos, pasitarę su statybininkais, kurie pirko medžiagas ir darbus atliko. „Kontroliavome patys. Dabar be investicinio projekto negali kainos pasakyti, kai 30 butų namai Topolių rajone visi yra vienodi“, - kalbėjo garbaus amžiaus kretingiškis.
|
|
