Susikirto gamtosaugininkų ir gyventojų požiūris

Iš užsienio į namus Nasrėnuose grįžęs Bronius Jarutis pamatė jį šokiravusį vaizdą: prie netoliese jo sodybos esančio ir visų kaimo gyventojų pamėgto vandens telkinio buvo išpjauti beveik visi krūmai bei medžiai. Nasrėniškis dar spėjo paprašyti besidarbavusių Salantų regioninio parko specialistų neišpjauti bent jau likusių karklų, tačiau jo prašymo niekas neišgirdo.

Prie Nasrėnų karjero išpjauti medžiai bus perduoti Kūlupėnų seniūnijai.

B.Jarutis įsitikinęs: tai, kas, regioninio parko specialistų teigimu, buvo padaryta gamtos ir žmonių labui, iš tiesų tik pakenkė. Nasrėniškio nuomone, nebuvo išgirsti šalia vandens telkinio gyvenančių žmonių argumentai ir neatsižvelgta į jų pasiūlymus.

„Seniau čia buvo smėlio ir žvyro karjeras. Nustojus jį eksploatuoti, karjeras tapo populiaria maudynių, poilsio, žvejybos vieta. Per 20 metų telkinys natūraliai apaugo medžiais, krūmais. Medžius išpjovę regioninio parko darbuotojai sako, neva valyti aplinką buvo būtina. Tačiau ar kas pagalvojo apie tai, kad mes, nasrėniškiai, ir norėjome, jog karjeras būtų apžėlęs krūmais? Dabar telkinys tarsi nuogas, neuždengtas nuo kelio – maudaisi ir žiūri į pravažiuojančias mašinas. Kai augo medžiai, tai buvo natūrali gamtos uždanga besimaudantiems, malonus pavėsis žvejams ir žuvims. Kas bus vasarą – vanduo įkais ir nebebus ko žvejoti“, - svarstė B.Jarutis. Jam pritarė ir kaimynystėje gyvenantis Petras Zaleckis.

Anot jo, išpjovę keliolika kubinių metrų medienos, Salantų regioninio parko specialistai nepagalvojo, kokias pasekmes tai turės visai ekosistemai.

„Eini vasarą palei karjerą – čiulba lakštingalos. Karštą dieną nueini maudytis – plaukioja antys, kurios čia mėgsta perėti. Ir žuvų netrūksta. Plyname lauke vargu ar prieglobstį ras paukščiai, o naujos augmenijos teks laukti kiek – dar du dešimtmečius?“ - sprendimu išpjauti medžius piktinosi P.Zaleckis.

Bronius Jarutis (kairėje) ir Petras Zaleckis gaili išpjautų medžių ir nuskriaustų paukščių.

Anot nasrėniškių, jie bandę kalbėtis su Salantų regioninio parko darbuotojais, tačiau šie į gyventojų prašymus dėmesio nekreipė.

„Aš nesuprantu, kam apskritai reikėjo viską išpjauti. Juk jei tai yra gamta, ne miesto parkas, tegu augmenija veši. Mums pasakė, kad neva reikia sutvarkyti karjerą, išlyginti nelegaliai iškastas smėlio duobes. Tačiau gamta natūraliai gydo savo žaizdas – iškasinėtos vietos jau buvo užaugusios medžiais, jų paunksmėse žydėdavo pakalnutės, augo grybai, žemuogės. Dabar gi bus nesmagu net maudytis, kai visiems esi lyg ant delno. O ką reikės pasakyti savo anūkui, kuris tik ir laukdavo, kada galės pažvejoti, pauogauti, pasimaudyti. Ką kalbėti apie švarų vandenį ir gryną orą, jei išpjaunami medžiai, garantuojantys mums deguonį“, - kalbėjo B.Jarutis.

Vyras įsitikinęs: specialistai, nusprendę išpjauti medžius, padarė esminę klaidą – nepasitarė su vietiniais gyventojais.

„Tai mes gyvename šalia karjero, tai mes juo naudojamės. Ar ne mes turėtume teisę pasakyti, kokią norime matyti savo aplinką? Ar nereikėjo šiuo klausimu surengti diskusijos su nasrėniškiais?“ - klausė B.Jarutis.

Karjero valymo darbams vadovaujantys Salantų regioninio parko specialistai Asta Bagočienė ir Andrius Kazlauskas pripažino: iš tiesų diskusija su vietiniais gyventojais buvusi būtina. Tačiau būtini buvo ir darbai, kurie vykdomi prie karjero.

„Įgyvendiname Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdomą projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas“. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir valstybės lėšų. Projekto tikslas yra atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus, išsaugoti gamtą, ją pritaikyti rekreacijai“, - teigė Salantų regioninio parko direkcijos vyriausioji ekologė A.Bagočienė.

Buvęs Nasrėnų smėlio ir žvyro karjeras yra valstybinėje žemėje, jis ne žmonių nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad karjeras buvo kasamas ir nelegaliai, teritorijoje šiukšlinama, buvo nuspręsta karjerą sutvarkyti.

„Tam, kad galėtume užlyginti iškasinėtas duobes ir surinkti gausybę šiukšlių, turėjome išpjauti dalį krūmų ir medžių. Vertingų augalų – prieš keletą metų sodintų pušų, natūraliai užaugusių obelų, slyvų, kitų storų medžių – nelietėme. Taip pat palikome ir dalį krūmynų. Specialiai pjovėme žiemą, kad neišvažinėtume vejos, o nugenėti ir nupjauti krūmai pavasarį pamažu galėtų atželti ir sužaliuoti. Išvežę nupjautus medžius galėsime išlyginti duobes, išrauti nereikalingus kelmus. Darbus planuojame pabaigti balandžio mėnesį. Sutvarkytą teritoriją pritaikysime rekreacijai. Žinome, kad vandens telkinys yra mėgstamas poilsiautojų, todėl aplinką pritaikysime poilsiui. Atvešime akmenų, padarysime natūralią užtvarą, kad į poilsiavietę nevažiuotų automobiliai“, - pasakojo vyriausiasis Salantų regioninio parko direkcijos specialistas A.Kazlauskas.

Ir jis, ir A.Bagočienė pripažino, jog gyventojams pateikė per mažai informacijos. Tačiau patikino, kad žalos gamtai padaryta nebuvo ir iki vasaros vandens telkinio teritorija žaliuos, nes joje palikta ir formuojama pakankamai augmenijos.

„Lygiai tokius pat darbus atliksime ir Šalyno, Laivių, Erlėnų kaimuose bei Naujukų kaime Skuodo rajone. Šiems darbams Europos Sąjunga skyrė 270 tūkst. Lt“, - sakė A.Bagočienė.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkas Danas Augutis nuramino dėl iškirstų medžių ir be prieglobsčio likusių paukščių nuogąstaujančius nasrėniškius.

Anot D.Augučio, nerimauti reikėtų, jei būtų kertamas senas miškas.

„Vertinga yra tai, kas reta. Lietuvoje jaunuolynų – per keletą metų natūraliai priaugusių krūmų ir menkaverčių medžių – yra labai daug. Jaunuolynai vertės lyg ir neturi. Žinoma, juose sau namus randa paukščiai. Tačiau jei jaunuolynas iškirstas žiemą, pavasarį namo grįžę paukščiai be vargo įsikurs kitur – svarbu, kad kilometro spinduliu būtų medžių arba miškas“, - patikino D.Augutis.

Kraštietė biologė Dovilė Barčkutė, šiuo metu dirbanti Anykščių regioniniame parke, sako, jog karjerų valymas yra diskutuotinas klausimas. Anot jos, vieningo atsakymo, naudinga ar žalinga valyti šias teritorijas, nėra. Kiekvienas atvejis yra skirtingas.

„Pavyzdys iš mano darbo patirties. Vaikščiodama palei Auksūdyje esančio karjero pakrantę, smėlyje aptikau itin retą vapsvų rūšį. Šiai rūšiai būtina, kad augmenijos aplinkui būtų kuo mažiau. Galbūt yra tokių vietų, kur auga reti augalai, – manau, jie ir nebūtų naikinami.

Nenuvykus į vietą sunku pasakyti, kas Nasrėnuose buvo naudingiau – valyti teritoriją ar leisti jai želti. Tik esu įsitikinusi, kad darbai nebuvo pradėti be specialistų konsultacijos. Žinoma, bet kokiu atveju reikia diskutuoti su vietiniais žmonėmis. Kaip biologė esu už tvarką. Išpjovus menkaverčius krūmus, suvešės prie karjero augantys vertingi medžiai. Nevertėtų išgyventi ir dėl žuvų. Žinoma, ar vanduo įkais, nesant pavėsio, priklauso nuo to, koks vandens telkinio gylis. Tačiau reikia nepamiršti, kad jei pakrantėse nebūtų išpjaunami medžiai, karjeras pamažu užsiterštų ir vargu, ar toks vanduo patiktų žuvims, kitiems vandens gyvūnams. Išvalius pakrantę, per vandenį praeinantis vėjas jį sumaišo, duoda daugiau deguonies – tai naudinga. Gailėti išpjautų krūmų irgi neverta – jie netruks vėl suželti“, - patikino D.Barčkutė.

• Rašyti komentarą (14)