|
|
|
Pieno perdirbimo įmonę statys ir Kretingos ūkininkai
Šiais metais Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje turėtų būti pradėta statyti Lietuvoje pirmoji kooperatinė pieno perdirbimo gamykla. Gamyklos, kurios sąmatinė vertė – 91,2 mln. Lt, užsakovas yra kooperatyvas „Pienas LT“, kuris jungia daugiau kaip 200 ūkininkų, bendrovių, kooperatyvų, tarp jų yra ir trijų stambiausių Kretingos rajono pieno ūkių savininkai.
Veržiasi iš pieno perdirbėjų gniaužtų „Pavargau sekti pieno kainas: sužinai, kad jos pasikeitė, kol suderini – jos jau vėl naujos. Dabar dėl to galvos nebeskauda, nes tuo užsiima kooperatyvas. Jeigu kaina krenta, žinau, jog ji krenta visur“, - kalbėjo kooperatyvui „Pienas LT“ priklausanti ūkininkė iš Kvecių Nijolė Pielikienė. Kooperatyvo veikla patenkinta moteris yra įsitikinusi, jeigu kooperatyvo „Pienas LT“ šiandieną nebūtų, pieno perdirbėjai žaliavinį pieną supirkinėtų daug žemesnėmis kainomis ne tik iš kooperatyvo narių, bet ir jam nepriklausančių ūkininkų. Maždaug po 2 tonas pieno iš savo karvių fermos kasdien parduodanti ūkininkė žiemą už 1 litrą pieno gavo po 90 centų. „Jeigu ne kooperatyvas, tegautume gal po 50 centų“, - tikino N. Pielikienė, anksčiau pieną tiekdavusi bendrovei „Pieno žvaigždės“ tiesiogiai. Kooperatyvui „Pienas LT“ priklauso ir Salantų seniūnijoje stambiausias – per 100 melžiamų karvių – fermas turintys ūkininkai Romualdas Karazinas ir Marius Eglinas. „Seniai reikėjo kooperatinės pieno perdirbimo įmonės. Kaip kitaip sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų“, - teigė R. Karazinas. Pažymėjęs, jog kooperatyvas „Pienas LT“ išaugo iš kito kooperatyvo „Lietuviškas pienas“, R. Karazinas pripažino, jog Lietuvos ūkininkams reikėjo dviejų dešimtmečių, kad subręstų kooperacijai. Jis pritarė minčiai, jog ir dėl nepasitikėjimo kooperacija daugiau kaip prieš dešimtmetį žlugo kretingiškio Rimanto Skipario kooperatinės pieno perdirbimo įmonės steigimo Kūlupėnuose idėja. Kooperatyvas „Lietuviškas pienas“, R. Karazino įsitikinimu, pieno gamintojų lūkesčių nepateisino todėl, kad užsiėmė vien pieno supirkimo kainų derinimu su perdirbėjais. „Ką ten suderėsi, kai perdirbimas - kitų, ne savo rankose. Tikiu, kad „Pienas LT“ tenkins savo narių poreikius. Jeigu dabar „susimausime“ ar kas „sumaus“ – žemdirbių kooperacijai Lietuvoje bus amen“, - kalbėjo ūkininkas. Bankai buvo atsukę nugarą Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas šią savaitę susitikime su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Sauliumi Bucevičiumi patvirtino, kad kooperatyvas balandžio mėnesį jau skelbs pieno perdirbimo įmonės statybos konkursą. Šiuolaikišką kooperatinę pieno perdirbimo įmonę Kaune buvo planuota pradėti statyti dar pernai, tačiau kooperatyvui nepavyko iš bankų pasiskolinti statybai trūkstamų lėšų. Įmonės statybos lėšos formuojamos iš Europos Sąjungos (ES) paramos – 50,8 mln. Lt ir nuosavų bei skolintų lėšų – 40,4 mln. Lt. Kooperatyvas statybai iš savo veiklos jau sukaupė 17,7 mln. Lt. „Renkame pinigėlius, nes bankai nedavė, dėl to vieneriems metams teko atidėti gamyklos statybą“, - sakė N. Pielikienė. „Pienas LT“ kooperatyvo valdybos narys, kaimyninio Klaipėdos rajono ūkininkas Gerardas Lorenčaitis „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, jog dėl paskolos gamyklos statybai kooperatyvui pavyko susitarti su Šiaulių banku. Kodėl šis projektas, kuriam užtikrinta ES parama, kitų šalies bankų buvo atstumtas? Kooperatyvo nariai neatmeta įtarimo, jog bankams įtaką darė Lietuvos rinkoje jau įsitvirtinę ir savo pozicijas išsaugoti siekiantys pieno perdirbėjai. Kooperatinė pieno perdirbimo įmonė pirmąją produkciją tikisi pagaminti 2015 metų pradžioje. Modernios įmonės pajėgumas pirmajame etape numatomas 650 tonų pieno per parą, kas sudarytų apie 10 proc. viso Lietuvoje superkamo pieno. G. Lorenčaičio teigimu, įmonė gamins itin aukštos kokybės pieno miltus – pieno baltymus, kurie kaip žaliava naudojami maisto pramonėje, kosmetikai gaminti. Iš ES šalių, kuriose išvystyta pienininkystė, vienintelė Lietuva neturi kooperatinės pieno perdirbimo įmonės ir turi pačias žemiausias pieno supirkimo kainas. S. Bucevičius pažymėjo, jog kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklos projektas labai reikšmingas kooperacijos plėtrai Lietuvoje, nes dabartiniu metu tik apie 20 proc. pieno superka kooperatyvai. Mažėja karvių Kretingos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos duomenimis, šių metų vasario 1 d. Kretingos rajono fermose buvo 4 tūkst. 153 melžiamos karvės. Rajone yra jau minėti 3 pieno ūkiai, turintys nuo 100 iki 200 melžiamų karvių, dar 8 ūkiuose laikoma nuo 40 iki 70 karvių, likusiuose – dar mažiau. Melžiamų karvių rajone kasmet mažėja. Štai 2011 m. sausio 1 d. jų būta 4 tūkst. 738, taigi per vienerius metus neliko 585. Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė teigė, jog Lietuvoje sąlygos yra palankesnės auginti mėsinius galvijus. Mėsiniai galvijai yra naudingesni už melžiamas karves ir dėl už juos gaunamų tiesioginių išmokų. Žemės ūkio skyriaus duomenimis, vienintelė rajone žemės ūkio bendrovė „Nagarba“ beturi tik 6 melžiamas karves, kai neseniai jų turėjo apie 100. Šiandieną bendrovės fermose šeriama 116 mėsinių galvijų. Jeigu pieno gamintojai anksčiau būtų supratę kooperacijos naudą, baltosios naftos upė Lietuvoje tiek nebūtų nusekusi – tam pritarė ne vienas rengiant šį straipsnį kalbintas pašnekovas. Žemos pieno perdirbėjų diktuojamos žaliavinio pieno kainos, kurios neretai kvepėjo ir karteliniu susitarimu, privertė žemdirbius išskersti karves, kurios nuo seno buvo šeimos maitintojos.
|
|
