Smurtu išsiveržia nedarnūs šeimos santykiai

Jau metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atrišo rankas aukoms – joms nebereikia rašyti pareiškimų policijai, kad smurtaujantis šeimos narys būtų izoliuotas. Apie tai, kaip „atrišti“ ir visą smurtavimo šeimose problemos mazgą, penktadienį buvo kalbėta konferencijoje, kurią suorganizavo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras.

Policijos pareigūnė Alina Vaičekauskienė konferencijos dalyviams papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria policija, įgyvendindama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Konferencijoje „Stabdykime smurto ratą“ dalyvavo pranešėjai ir klausytojai iš Vakarų Lietuvos regiono: socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai, policijos pareigūnai, vietos politikai. Jie pasidalino savo patirtimi bei mintimis, kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir kaip pagelbėti jį patyrusiesiems.

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro projektų koordinatorė Marija Juškienė pateikė statistinius duomenis, kad per vienuolika 2012 metų mėnesių Kretingos rajone užfiksuoti 43 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Iš viso Vakarų regione, į kurį įskaičiuojami Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Šilutės rajonai, būta 236 atvejai.

„Apie 80 proc. šeimų po smurto vėl susitaiko ir gyvena kartu. Tokį sprendimą dažniausiai lemia ekonominės priežastys, pavyzdžiui, moteris baiminasi, kad ji, būdama be darbo nesugebės išlaikyti vaikų ir pan. Tačiau tokių šeimų nepaliekame: joms vedėme paskaitas, mokančias, kaip atrasti ir puoselėti darnius tarpusavio santykius. Mat viena iš smurtą gimdančių priežasčių – tai neišsikalbėjimas, nemokėjimas išgirsti vienas kito, menkinimas, niekinimas. Taip atsiranda psichologinis smurtas, kuris vėliau perauga į fizinį – kai neužtenka žodžio jėgos, pasitelkiami kumščiai. Tikiu, kad smurtautojas gali pasikeisti, tačiau visų pirma jis to turi norėti pats“,- pozityviai nuteikiančio bendravimo tarpusavyje svarbą akcentavo M.Juškienė.

Bendraudama su smurtą patyrusiomis aukomis, M.Juškienė pastebi, kad dažniausiai vyrą smurto link pastūmėja girtavimas. Kalbant apie psichologines priežastis – vyras gali jaustis nuolat menkinamas, kol šis susitvenkęs pyktis prasiveržia fiziniu smurtu, arba atvirkščiai – vyras yra tarytum valdovas prieš moterį ir mano, kad su ja gali elgtis kaip nori, nes vienintelis finansiškai išlaiko šeimą. „Kol kas dar mažai kalbama apie ekonominį smurtą, kuris pasireiškia perdėtu kontroliavimu, kaip yra leidžiami pinigai, sąskaitų tikrinimu arba ir visai neduodant pinigų. Pavyzdžiui, vyras gali laikytis pozicijos, kad jis vienas dirba šeimoje, todėl tik jo poreikiams ir gali būti leidžiami pinigai“,- paaiškino M.Juškienė.

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras jau prieš 8 metus pradėjo gilintis į smurto šeimoje problemą, vykdė įvairius projektus šia tema, o šiuo metu dar ir teikia pagalbą smurtą patyrusioms aukoms, vykdant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Darbo dienomis 8.30-17 val. paskambinusios telefonu (8 445) 78024 arba 8 605 82331 smurto aukos gali anonimiškai išsipasakoti, joms bus pasiūlyta reikiama nemokama pagalba – psichologinė, teisinė ar socialinė, pavyzdžiui, ieškant, kur laikinai apsigyventi.

Konferencijoje „Stabdykime smurto ratą“ pranešėjai dalijosi savo įžvalgomis ir patirtimi įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės Alinos Vaičekauskienės pastebėjimu, teisiniame reglamentavime dar esama spragų. „Teismui nuteisus smurtautoją pagal Baudžiamąjį kodeksą, niekas nekontroliuoja, kaip nuteistasis vykdo įpareigojimą nesiartinti prie namų, neieškoti kontaktų su auka. Įstatymas reglamentuotų, kad dokumentai būtų parengiami pagreitinto proceso tvarka, tačiau taip būna tik iš pradžių. O kol teismas priima savo sprendimą, gali praeiti net pusė metų,- sakė pareigūnė. – Be to, pasitaiko ir tokių atvejų, kai šiuo įstatymu piktnaudžiaujama – pranešama apie smurtą šeimoje, o atvykus policijos pareigūnams, namuose nesimato jokių buvusio konflikto pėdsakų. Paaiškėja, kad taip ruošiama dirva skyrybų bylai ir būsimoms turto dalyboms“.

Pasak A.Vaičekauskienės, nuo 2011 metų gruodžio 15 iki 2012-ųjų lapkričio 15 dienos Klaipėdos apskrityje užregistruotas 901 pranešimas dėl smurto šeimoje, o iš jų 461 atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per šį laikotarpį ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti 313 moterų ir 6 tūkst. 913 vyrų atžvilgiu.

• Rašyti komentarą (3)