Pristatė daugiabučių renovacijos pasiūlymą

Kretingos rajono vadovai vakar sukvietė Kretingos miesto daugiabučių atstovus į pasitarimą dėl Kretingos miesto daugiabučių namų renovacijos. Renovacijos modelį kretingiškiams pristatė inžinerijos ekspertas Tadas Jucius ir finansų ekspertas Andrius Gurklys.

Kretingiškiai Savivaldybėje išklausė pranešimą apie galimą daugiabučių renovaciją.

Akcentuodami renovacijos būtinybę rajono meras Juozas Mažeika ir Administracijos direktorius Virginijus Domarkas sakė, kad naujovės reikalingos dėl keleto priežasčių. Prieš keletą dešimtmečių statyti daugiabučiai iš išorės nebeatitinka reikalavimų, butuose nesilaiko šiluma.

Daugiabučių renovaciją pristatę T.Jucius ir A.Gurklys tikino, kad renovacijos tikslas yra ne tik pagerinti namo išvaizdą, pritaikyti jį gyventojų patogumui, bet ir sumažinti šildymo išlaidas.

„Įvykdžius renovaciją, butų savininkai gaus dvi sąskaitas: už šildymą ir už atliktus renovacijos darbus. Kokia tai būtų konkreti suma kas mėnesį, dabar sunku pasakyti, nes reikėtų atlikti daugiabučio investicinį projektą. Tačiau mūsų tikslas yra toks, kad dviejų sąskaitų suma būtų mažesnė už šilumos sąskaitą, kurią gyventojai gaudavo prieš renovaciją“, - sakė T.Jucius.

Iki šiol daugiabučių renovacija būdavo atliekama pagal JESSICA programą. Pagal ją daugiabučiams taikoma 3 proc. metinės palūkanos, iki 20 metų paskolos terminas. Valstybė teikia 100 proc. paramą atnaujinimo projektui, statinio statybos techninei priežiūrai, projekto administravimo išlaidoms, nepasiturintiems gyventojams. Jei po renovacijos daugiabutis sutaupo ne mažiau 40 proc. energijos, valstybė finansuoja 30 proc. energiją taupančių priemonių įgyvendinimo darbų išlaidų. Jei sutaupoma ne mažiau kaip 20 proc. energijos, valstybė finansuoja 15 proc. išlaidų.

„Atliekant daugiabučio renovaciją, keičiama ir pertvarkoma šildymo, karšto vandens sistema, pertvarkomos ar įrengiamos ventiliacijos sistemos, šiltinamas stogas, fasado sienos, balkonai įstiklinami pagal vieningą projektą, keičiamos lauko durys, langai, apšiltinama rūsio perdanga ir panašiai. Renovacijai pritarti turi 50 proc. ir 1 namo gyventojas. Pritarus renovacijai yra sprendžiama, kokius darbus reikia atlikti name. Prie Savivaldybės turėtų veikti įmonė, kuri būtų atsakinga už renovaciją ir su ja susijusia dokumentacija, kitais darbais. Renovacija neguls ant bendrijų pirmininkų ir jų gyventojų pečių. Renovacijos administratorius padengtų visas išlaidas, gyventojams nereikėtų įsipareigoti bankui, jie kas mėnesį mokėtų administratoriui“, - kalbėjo T.Jucius.

Kaip galimą pavyzdį ekspertai pateikė Savanorių gatvės 31 namo renovaciją. Penkiaaukščio renovacijai iš viso reikėtų apytiksliai 900 tūkst. Lt. Iš jų daugiau negu 800 tūkst. sudarytų statybos darbai, per 40 tūkst. Lt kainuotų projekto parengimas (techninis projektas, investicinis planas ir kt). Projekto administravimui reikėtų beveik 10 tūkst. Lt, statybų darbų techninei priežiūrai – beveik 17 tūkst. Lt.

„Šio konkretaus namo renovacija kartu su 3 proc. metinėmis palūkanomis atsipirktų per 28,8 metų. Tačiau užsienyje vis labiau populiarėja papildomo namo aukšto statyba. Tarkime, jei Savanorių g. 31 namo šeštame aukšte būtų įrengti 6 papildomi butai, renovacija atsipirktų per 9,1 metų“, - teigė A.Gurklys.

„Kur garantija, kad pasieksime tą šilumos sutaupymo lygį, už kurį valstybė mokės paramą“, - svarstė kretingiškiai. Renovacijos ekspertai patvirtino, kad jokios garantijos nėra, tačiau visą atsakomybę už kokybiškai atliktus darbus, kurie garantuoja šilumos taupymą, prisiims renovaciją administruosianti įmonė.

• Rašyti komentarą (6)