|
|
|
Svajonės ne visada tampa realybe
Svajonės - tai tarsi pats nuostabiausias sapnas, iš kurio nesinori pabusti. Tačiau realybė atmerkia akis. Svajoti labai lengva, bet išpildyti savo svajones kartais tampa sunkiai įveikiama arba neįmanoma misija. Apie svajones, susijusias su studijomis, ateitimi, atlikau tyrimą, kuris atskleidė tam tikrą paauglių paveikslą.
Jaunimas svajoja, kaip kuo geriau pabaigti mokyklą, kaip įstoti į universitetą, turėti gerą darbą (gerai apmokamą ir patinkantį), šiltus namus, į kuriuos būtų gera sugrįžti ir, žinoma, vairuoti labai gražų ir patvarų automobilį. Bet kaip ir visas kitas svajones taip ir šias , labai sunku įgyvendinti, bet, kaip sakoma, - nieko nėra neįmanoma. Šios svajonės turėtų būti siekiama su begaliniu atsidavimu, sunkiu darbu ir nuoširdumu. Įstoti į universitetą paaugliui tampa tikra kančia: krūva namų darbų, sunkūs kontroliniai darbai, bemiegės naktys, o ką jau kalbėti apie laiko trūkumą. Juk norisi pabūti su draugais, užsiimti mėgstama veikla. Apklausus mokinius nuo 15 iki 18 metų, daugelis jau tvirtai žino, kuo norėtų tapti, ir stengiasi, kad pasiektų savo tikslą. Daugelis mano, jog tik žmogus dirbantis darbą, kuris jam patinka, gali jį atlikti tinkamai. Penkiolikmetė pašnekovė Martyna Gagilaitė norėtų tapti šeimos gydytoja arba psichologe. ,,Esu tvirtai apsisprendusi, kuo noriu būti, nors dar visai neseniai priešinausi šiai minčiai, bet pagalvojau, kad man visai gerai sekasi gamtos mokslai, taip pat patinka bendrauti su žmonėmis ir jiems padėti“, - pasakojo 15-metė. Pasak Martynos, ji visada pasiekia savo tikslo, nes į savo svajones žiūri labai rimtai ir stengiasi iš visos širdies, kad tik jas įgyvendintų. Kaip ir Martyna, kai buvo jauna, vidaus ligų skyriaus vedėja Alma Jankauskienė svajojo apie žurnalistės darbą, tačiau atėjus pasirinkimo metui nusprendė tapti gydytoja. ,,Man patinka būti arti žmonių, bendrauti ir padėti jiems, todėl nesigailiu savo sprendimo“, – savo patirtimi dalijosi A.Jankauskienė. Gydytoja mano, kad reikia tvirtai žinoti, ko nori, ir savo svajonėms atiduoti visas jėgas. Žinoma, atėjus laikui apsispręsti, prasideda dvejojimo metas: nebežinoma, kur stoti, bijoma suklysti, nes po to gali tekti gailėtis. Mokiniai specialybę renkasi pagal jos paklausumą, tikimybę įsidarbinti, atlyginimą ir t.t. Tačiau yra ir tokių paauglių, kurie jau yra susiplanavę savo ateitį. Pavyzdžiui, ketina perimti savo tėvų verslą ir tęsti jų veiklą, todėl apie studijas jie negalvoja. Dabar paklasiausios profecijos yra medicina, psichologija, pedagogika ir žurnalistika. Vaikinai mieliau renkasi inžineriją, mediciną ar tiesiog svajoja apie nuosavą verslą ir didelius turtus. Vaikinai, kitaip negu merginos, mažiau mąsto apie savo ateitį. Jos žino, ko nori, kur studijuoti Lietuvoje ar užsienyje, taip pat pagalvoja, ką darytų, jeigu nepavyktų įgyvendinti savo pradinio plano. Liūdina vienas faktas: jaunimo noras mokytis užsienyje. Deja, kaip bebūtų gaila, dažnas jaunuolis geresnio gyvenimo ieškoti ketina arba jau yra išvykę studijuoti svetur. Apklausoje norą studijuoti užsienyje pareiškė 47,2 proc. apklaustųjų, o Lietuvoje - 52 proc. Kodėl paaugliai nenori likti savo gimtinėj? Jie mano, kad kitose šalyse daugiau perspektyvų, didesnė tikimybė įstoti nemokamai, baigus studijas susirasti darbą pagal specialybę. Žinoma, kad ne visi veržiasi į užsienį. Jaunimą gąsdina atotrūkis nuo artimų žmonių, kalbos nemokėjimas. Tačiau paauglių nuomonės ir pomėgiai skiriasi, todėl kiekvienas daro pagal save: vieni mėgsta iššūkius ir vyksta svetur, kiti bijo laukiančių pavojų, todėl lieka savo gimtinėje. * Apklausoje apie specialybes dalyvavo 90 paauglių – 58 merginos ir 32 vaikinai. Respondentų amžius – 14-18 metų.
Edita STARKOVAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
