|
|
|
Rubulių soduose tyvuliuoja jūros
Šį rudenį kai kurie Rubulių sodininkų bendrijos sklypai skendi vandenyje. Sodus juosia taip pat gausiai užlieti ūkininkų laukai. Potvynis sodininkus ištiko dėl senos ir netvarkingos sovietmečio laikų drenažo sistemos.
Palygino su užtvindytu Niujorku Į redakciją kreipėsi itin stipriai nukentėjusių trijų sklypų savininkės: Genovaitė Žilienė iš Vyšnių g. Nr.17, Irena Torkelienė iš Mišučių g. Nr.12 bei Kaune gyvenanti Ania Robinson, įsigijusi sklypą Mišučių g. Nr.19. Moterys skundėsi, kad jų sodų valdos – lyg po gausaus potvynio. „Užsemia kas rudenį. Tačiau ankstesniais metais vanduo nepasiekdavo sūpynių, neužliedavo pavėsinės. Šiemet išvis nebeįmanoma į sodą kojos įkelti. Užsemti namelio pamatai. Kai pabandžiau aprišti medelius, įsmukau su visas guminiais batais - vanduo žliaugė per apavo viršų“, - pasakojo G.Žilienė. I.Torkelienė į savo sklypą gali tik pasižiūrėti nuo kelio – vanduo jos žemę semia 30 – 40 cm. Moterys nuogąstavo, kad užėjus šalčiams, nušals ne tik po vandeniu atsidūrusios daugiametės gėlės, krūmai, bet ir medeliai. „Investicijos į sodą – nemažos. Nuo vandens kenčiame kasmet: jau susitaikėme su tuo, kad kas pavasarį reikia iš naujo atsodinti uogakrūmius, gėles, bet šią žiemą neteksime ir vaismedžių, supus po vandeniu atsidūrę sodo nameliai, pavėsinės“, - nuogąstavo I.Torkelienė bei G.Žilienė. Moterys tvirtino, jog ši problema žinoma jų bendrijos pirmininkui Česlovui Veiveriui: „Jis aiškino, kad problema – dėl užsikimšusios drenažo sistemos, žadėjo tvarkyti tik pavasarį. Dar mestelėjo repliką, kad ir Niujorkas apsemtas po potvynio. Kodėl delsia ir netvarko dabar, kol žemė dar neįšalusi?“ - stebėjosi jos. Bendra sistema – bendros problemos I.Torkelienė bei G.Žilienė tvirtino sklypus įsigijusios nuo pat bendrijos įsikūrimo pradžios – 1991 m. Tiek pat laiko jai vadovauja ir bendrijos įkūrėjas Č.Veiverys. Pirmininkas sakė gerai žinąs situaciją Rubulių sodininkų bendrijoje – šiemet užtvindyta iš viso 10 sklypų: Miško gatvėje Nr. 1, 2, 4; Slyvų g. Nr. 3, 5, Vyšnių g. Nr.17, Ąžuolo g. Nr.14 ir Mišučių g. Nr. 17, 19, 20.
Šie sklypai, jo žodžiais, kenčia dėl ankančios bendros drenažo sistemos, kuri įrengta dar sovietinio ūkio laikais. Į ją yra prijungti Rubulių sodininkų bendrijos sklypai bei dviejų ūkininkų dirbamos žemės plotai. „Arčiausiai tvoros esantys sklypai ribojasi su apsemtomis ūkininkų žemėmis: vanduo iš ten patenka į mūsų bendrijos kanalus ir užkemša sistemos filtrus. Kelissyk taisėme filtrus, bet rezultatai – laikini, ligi kito lietaus“, - problemą dėl bendros su ūkininkais drenažo sistemos dėstė Č.Veiverys. Jo manymu, bendras problemas sodininkai ir turėtų spręsti išvien su ūkininkais. Daug žalos sistemai pridaro ir bebrai, besiveisiantys šalia bendrijos esančiame miške. Sodininkų sklypuose lietaus nuotekos pirmiausiai patenka į sausintuvus, iš jų – į rinktuvus, o iš ten - į kanalus. Sodai užsodinti medžiais, kurių šaknys taip pat lenda ir užakina drenažo vamzdžius. „Iš viso turime 13 rinktuvų, kuriuos sodininkų bendrijos valdyba įsipareigojo tvarkyti iš savų lėšų. O sausintuvus turi tvarkytis patys sodininkai. Jeigu per metus sausintuvas nėsyk neišvalomas, jis užanka,“ – tvirtino pirmininkas. Pažeidžia šaknys ir statybos Dalis sklypų, tarp kurių - ir G.Žilienės bei A.Robinson sodai, užlieta dėl pačių bendrijos narių aplaidumo: vandens rinktuvai užakę jų kaimynų sklypuose. Drenažo sistemą pažeidžia viršum vamzdžių užsodintos gyvatvorės, kitur vykdomi neteisėti statybos darbai. „Dar 2010 m. lapkritį valdybos posėdyje svarstėme šią problemą ir įpareigojome kaltininkus – Gintarą Skersį, Danutę Tamašauskienę ir Andrejų Žukovą ligi 2011 m. balandžio pašalinti kliūtis. Pas G.Skersį ant rinktuvo užsodinta apie 10 m gyvatvorės. D.Tamašauskienei priklauso 2 sklypai: greta vieno įsigijusi kitą, jame pradėjo neteisėtą statybą – be projekto išrausė duobę pamatams ir pažeidė rinktuvą. Ji buvo iškviesta į posėdį, tačiau nesureagavo“, - Č.Veiverys piktinosi pačių sodininkų nesupratingumu. Č.Veiverio žiniomis, sodininkų bendrijų melioracijos sistemos turi būti tvarkomos ne vien už jų pačių, bet ir už valstybės lėšas. Šį balandį jis raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių, kad būtų sutvarkyta dalis drenažo vamzdžių bei kanalas, tačiau tikino jokio atsakymo ligi šiol negavęs. Jis tvirtino su sodininku drenažo specialistu Tomu Švita bandysią rengti projektą ir gauti lėšų melioracijos sistemai atnaujinti iš ES fondų. Valstybės lėšų – maža tikimybė Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Leonas Remeika paaiškino, jog pagal Melioracijos įstatymą už valstybės lėšas sodininkų bendrijose privaloma prižiūrėti ir remontuoti 12,5 cm diametro bei storesnius vamzdžius. „Esame gavę Rubulių sodininkų bendrijos pirmininko Č.Veiverio prašymą. Apžiūrėjau drenažo vamzdyną, - maža tikimybė, kad jiems bus skirta valstybinių lėšų, nes ten vamzdžiai - gerokai plonesni, negu numatyta tvarkyti pagal normatyvus: rinktuvai – 7,5 - 10 cm, o sausintuvai – 5 cm“, - tvirtino L. Remeika. Jis patikino, kad problemos dėl medžių šaknimis užkemšamų melioracijos sistemų yra būdingos kone visoms sodininkų bendrijoms. „Valstybiniuose plotuose draudžiama sodinti medžius arčiau kaip 15 m į abi puses nuo drenažo vamzdynų, tačiau soduose to padaryti neįmanoma“, - teigė specialistas. Pagal bendrą tvarką dėl vamzdynų remonto už valstybines lėšas sodininkų bendrijos yra įrašomos į eilę: tiems, kas padavė prašymus šiemet, darbai bus atlikti kitąmet. Šiemet, tvirtino L.Remeika, buvo remontuojama „Minijos“ sodininkų bendrijos drenažo sistema. Iš viso melioracijos darbams šiemet skirta 731 tūkst. Lt, iš jų sodininkų bendrijų melioracijos griovių ir statinių priežiūros darbams - 210 tūkst. Lt. * Rubulių sodininkų bendrijoje yra 630 sklypų, o savininkų – per 420. Ne vienas jų yra įsigijęs po 2 – 3 sklypus.
|
|
