|
|
|
Rotušės aikštės vizijoje – istorijos potėpiai
Įsigilinę į Rotušės aikštės istoriją, peržvelgę archyvinius dokumentus ir nuotraukas, bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektai Snieguolė Stripinienė bei Vytis Cibulskis, visuomenei pristatydami Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano projektą, pasiūlė šiai vietai sugrąžinti dar prieš daugiau kaip 200 metų gyvavusias miestiečių tradicijas. Vietoj automobilių aikštelės – miestiečių mugės, pėsčiųjų alėjos ir atstatyta rotušė jos istorinėje vietoje, kur šiuo metu yra likusi savotiška dauba, virtusi poilsio vieta su suoliukais. Kad ši vizija virstų realybe, detaliojo plano projekto autoriai – S.Stripinienė bei V.Cibulskis - siūlo automobilių stovėjimo vietų problemą spręsti jų aikštelei ieškant teritorijos, esančios netoli istorinio miesto centro. Panaikinus šiuo metu miesto centre esančią automobilių aikštelę, automobiliams trūktų 416 vietų. Seniau gvildenta požeminės aikštelės po Rotušės aikšte idėja negali būti įgyvendinta, nes tam nepritarė Kultūros paveldo departamentas. Pripažinę, kad visiškai atkurti autentiško Rotušės aikštės vaizdo yra neįmanoma, S.Stripinienė bei V.Cibulskis mano, kad bent jau atsižvelgiant į archyvinę medžiagą išlaikyti vieningą architektūrinį stilių yra reikalinga. Kadangi Rotušės aikštė yra paveldosaugos objektas, architektams teko nuolat konsultuotis ir savo sprendimus derinti su Kultūros paveldo departamentu. Demonstruodama 1771 metų planą, S. Stripinienė pasakojo, kad Kretingos aikštė buvusi kvadratinė ir ją iš visų pusių įrėmino pastatų eilės, o aikštės viduryje stovėjo rotušė, vėliau vietoj jos buvusi cerkvė. Šiandien aikštė yra erdvesnė, mat gaisrui nuniokojus dalį pastatų, jų vietoje atsirado skveras. „Apie 1989-uosius ir vėliau ne kartą buvo kilę diskusijų, ar naikinti žaliąjį skverą, jo vieton statant pastatus, tačiau kaskart visuomenė tam pasipriešindavo. Todėl ir rengdami detaliojo plano projektą nesiūlome žaliojo skvero naikinti – vargu, ar gyventojai tam pritartų, o nauji pastatai vis vien nebūtų autentika, istorija. Be to, atsiradus naujiems pastatams dar aštresnė taptų automobilių statymo problema“,- mano S.Stripinienė. V.Cibulskiui sugretinus archyvines Rotušės aikštės nuotraukas su šiandieniniais vaizdais, tampa akivaizdu, kaip pasikeitė čia esantys pastatai. Vietoj senųjų dvišlaičių pastatų stogų, bėgant laikui stogai buvo perdaryti į keturšlaičius, siekiant pasididinti pastato plotą ir plečiant mansardos patalpas, stogo šlaito forma tapo laužyta. Architektų nuomone, ateityje rekonstruojant esamus ar statant naujus pastatus Rotušės aikštėje, reikėtų siekti jiems grąžinti dvišlaičius stogus. Dar viena idėja galėtų būti įgyvendinta rekonstruojant pastatą, kuriame įsikūręs prekybos centras „Maxima“. Per šio pastato vidurį seniau buvusi Paupio gatvė – architektų manymu, ją būtų galima atkurti ateityje įrengus, pavyzdžiui, įstiklintą alėją, kuri į dvi dalis skirtų prekybos sales ar parduotuves. Daugiausiai diskusijų per viešąjį pristatymą, kuriame nedalyvavo nė dešimt miestelėnų, kilo dėl to, kaip šis Rotušės aikštės detaliojo plano projektas derinsis su Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektu, kuris jau baigiamas parengti. Vienas akivaizdžiausių nesutapimų – skirtingai projektuojama transporto aikštelė šalia J. K. Chodkevičiaus gatvės, prie kavinės „Rūsys“. Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projekte ji regima tokia, kokia yra ir dabar, o Rotušės aikštės detaliojo plano projekte siūloma šioje vietoje įrengti devynias stovėjimo vietas turistiniams autobusams. Tad Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos bei administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko manymu, būtų naudinga susitikti ir kartu padiskutuoti abiejų projektų rengėjams – kad būtų prieita vieno sprendimo. Rajono vadovai tikisi, kad parengus Rotušės aikštės detalųjį planą jame numatytas gaires būtų galima įgyvendinti pasinaudojant europine parama.
|
|
