Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ieškos vienybės su kaimų bendruomenėmis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2012-11-16

Jurijus Petrovas, 51-erių Klibių bendruomenės pirmininkas, kurio iniciatyva prieš trejus metus buvo įkurta Kretingos rajono bendruomenių asociacija, tvirtino, jog sieks atnaujinti šios visuomeninės organizacijos veiklą, ir išvien su visomis kaimų bendruomenėmis imtis konkrečių darbų.

Kretingos rajono žmonėms Jurijus Petrovas ketina pasiūlyti novatoriškų idėjų.

Siūlys novatorišką idėją

„Šiuo metu Kretingos rajone jau yra įsikūrę per 30 kaimų bendruomenių. Mums reikia susiburti, kad galėtume rengti bendrus projektus, tarnaujančius kaimo žmonėms“, - teigė J.Petrovas. Nes tam, kad asociacija galėtų rengti projektus ir reikalauti iš Savivaldybės lėšų jiems įgyvendinti, reikalinga, jog asociacijos nariais būtų bent 2/3 visų bendruomenių.

Išsyk į asociaciją įsijungė 6 bendruomenės: be Klibių, dar - Imbarės, Jokūbavo, Lazdininkų, Erlėnų, Vydmantų, o dabar branduolys dar pasipildė Raguviškių, Laivių bei Kurmaičių bendruomenėmis. Pagrindinis asociacijos tikslas – koordinuoti bendruomenių veiklą, siekiant geriausio rezultato. Būtent ši asociacija iškėlė į viešumą vietinės rinkliavos už komunalines atliekas problemą.

J. Petrovas sakė jau dabar turįs sumanymą įgyvendinti Lietuvoje populiarėjančią novatorišką idėją: jis siūlys, kad savo sklypuose žmonės augintų pasirinktos rūšies daržoves ar vaisius, tarkim, pomidorus, svogūnus ar morkas. Atitinkamu laiku jos būtų surenkamos ir parduodamos specialiai įrengtuose paviljonuose arba realizuojamos per smulkaus ir vidutinio verslo tinklą.

Taip, jo manymu, būtų pasiekta dviguba nauda: kaimo žmogui, ypač pensininkui – šiek tiek užsidirbti, o miestiečiams - galimybė gerokai pigiau, negu prekybos centruose, nusipirkti natūraliai užaugintų daržovių ir vaisių. Dabar gi prekybininkų veiksmus jis vadina apiplėšinėjimu: „Pomidorus Ispanijoje superka po 20 ct už kilogramą, o čia atvežę parduoda po 4 Lt“.

Vienas lauke - ne karys

Ketvirtus metus Klibių bendruomenei vadovaujantis J.Petrovas prisiminė savo, visą gyvenimą didmiesčio žmogaus, pirmuosius žingsnius kaime: „Į Klibius atsikrausčiau prieš 7 metus. Ligi tol gyvenau Klaipėdoje, kur gimiau ir užaugau, o dar anksčiau - 18 metų Kaune. Staiga atsidūriau kitokioje erdvėje, tarp kitokių interesų žmonių. Mūsų kaimo bruožas - tas, kad daugumą gyventojų sudaro senjorai, kurie gyvena iš pensijų ir to, ką užsiaugina savo darže.

„Prošal dunda traukiniai – dreba indai indaujoje. 200 m žvyrkelio atkarpoje automobilio ratai gali išsinarstyti. Skambini į Savivaldybę, seniūniją, pagal senas pažintis – net Vyriausybės žmonėms, pamatai, kad vienas nieko nepasieksi. Politikos elito atstovai pasidomi, kokiai partijai priklausai, - o aš ligi 2007 m. išvis buvau nepartinis – ir išeini nieko nepešęs. Pasitaręs su kaimynu Aušriu Jankausku, ėmiausi iniciatyvos visuomeniniais pagrindais steigti Klibių kaimo bendruomenę. Tuo pat metu „praradau ir politinę nekaltybę“, - juokavo fakto nenuslėpdamas pašnekovas.

Būdamas verslo atstovas – jis yra verslinę žvejybą aptarnaujančios bendrovės „Jurutis“ vadovas, - J.Petrovas sakė ligi tol jau turėjęs pakankamai patirties bei svorio visuomeninėje veikloje: jis - Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas ir Klaipėdos sambo imtynių federacijos prezidentas bei Lietuvos sambo imtynių federacijos prezidiumo narys.

Pradžia - nuo koplytėlės

Pradėjęs vadovauti Klibių bendruomenei, jis pirmiausia nusprendė pradėti tvarkyti kaimą. „Parašiau pirmąjį projektą ir iš Savivaldybės gavome 1 tūkst. Lt. Pasiūliau sutvarkyti apgriuvusią koplyčią kaimo viduryje, - ten tikintieji renkasi giedoti „majavas“. Ir ką galvojat: kai reikėjo organizuoti talką, su kaimynais plušome du savaitgalius, padėti atėjo tik trys moterys, kai kas praeidavo užrietę nosis. Atseit, gavote pinigų, patys ir dirbkite. Ligi šiol dar pikti liežuviai nerimsta, kad įsikišau pinigus į savo kišenę“, - neslėpė bendruomenės vadovas.

Bendruomenės rūpesčiu neseniai buvo įrengta moderni autobusų stotelė.

Pirmaisiais savo vadovavimo bendruomenei metais, jis prisiminė, iš Kretingos miškų urėdijos Kalėdoms gavę eglutę.

Bendruomenės nariai puošė, ruošė šventę, o kiti atėjo tik pasižiūrėti ir dar pakritikuoti. „Atrodo, kad jau pakaktų organizuoti, bet dar turi būti ir kvieslys, ir juokdarys. Tokie dalykai entuziazmą slopina“, - teigė J.Petrovas. Tačiau pabendravęs su kitų kaimų pirmininkais, jis patyrė, kad panašios problemos - ir jų bendruomenėse. Kai buvo pradėta įgyvendinti ES finansuojama Kaimo plėtros LEADER programa, šis faktas dar labiau užaštrino norą vienytis.

Nepasiėmė europinių pinigų

„Į Kretingos rajoną per LEADER programą atkeliavo beveik 7 milijonai rajono kaimų gyvenimo kokybės pagerinimui.

Savivaldybėje sakiau: imkite tuos milijonus į savo rankas ir, gavę bendruomenių prašymus, patys teikite projektus. Dabar gi bendruomenės rašo projektus atlikti darbus, kurie iš tiesų yra Savivaldybės, o ne bendruomenių reikalas“, - įsitikinęs J.Petrovas.

Todėl jis tvirtino neatsiliepęs į antrąjį kvietimą dalyvauti LEADER programoje: „Rengiant projektą, būtų reikėję samdyti administratorių, rasti buhalterį, organizuoti viešuosius pirkimus ir dar daug ką, o visa atsakomybė už šimtatūkstantines sumas būtų tekusi man. Jau nekalbu, jog ne tik aš, bet ir buhalteris privalo dirbti nemokamai. O be visuomeninių pareigų turiu ir savo nuolatinį darbą“.

Dėl tos pačios priežasties, jis įsitikinęs, ir kitos bendruomenės buvo nuleidusios rankas.

Beveik baigiantis antrajam programos etapui, pabrėžė J.Petrovas, ir pasitvirtinęs jo siūlymas, kad bendruomenių darbus koordinuoti perėmė Savivaldybė. Tai jis sieja su administracijos direktoriaus pasikeitimu.

Įrengs sporto aikštelę ir paplūdimį

Antrajame Kaimo plėtros LEADER programos etape Klibių kaime iki 2014 m. turi būti įrengtas sporto aikštynas ir rekreacinė zona prie tvenkinio.

„Į paplūdimį bus atvežta smėlio, įrengti persirengimo kabina, suolai. 1,2 ha ploto stadione dar neseniai ganėsi ožkos, buvo šiukšlių, sudegintų padangų liekanų. Kartu su kaimo jaunimu per akciją „Darom“ rengėme talkas, iškuopėm teritoriją. Dabar iš ES pinigų stadione ketinama įrengti mini futbolo bei krepšinio aikšteles, pastatyti suolus, pavėsinę. Norisi, kad ši vieta tarnautų ne vien kaimo sporto reikmėms, bet ir kultūros renginiams bei šventėms“, - pabrėžė J.Petrovas.

Aikštyno įrengimo darbai turėtų prasidėti kitąmet pavasarį.

Bendruomenės iniciatyva neseniai Klibiuose buvo įrengta moderni autobusų stotelė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas