Telefoniniai sukčiai sąskaitą ištuština per 3 minutes

„Per jūsų sąskaitą plaunami pinigai ir prie to prisideda banko darbuotojai“,- tai naujausias telefoninių sukčių apgavystės būdas, kad suglumęs nukentėjusysis skubiai sudiktuotų prisijungimo duomenis prie asmeninės elektroninės bankininkystės sąskaitos ir apie tai niekam neprasitartų, bijant plepumu pakenkti tariamam tyrimui. Vis išradingesnių telefoninių sukčių mastas nemažėja, ir Klaipėdos apskrities gyventojai yra vieni dažniausiai nuo jų nukenčiančių visoje šalyje.

Klaipėdos apskritis yra antroje vietoje šalyje, kurios gyventojai sulaukia didžiausios sukčių atakos – per 2011 metus tūkstančiui gyventojų teko 1,4 sukčiavimo atvejo, kai visos šalies vidurkis yra tūkstančiui gyventojų tenkantis 1,1 sukčiavimo atvejo. Ir sukčių mastas vis didėja – jei per visus 2011 metus Klaipėdos apskrityje buvo užfiksuoti 527 sukčiavimo atvejai, tai per 9 šių metų mėnesius jų esama jau 483. Šioje visų sukčiavimo atvejų statistikoje būtent telefoniniai sukčiavimai ir sudaro liūto dalį.

Duomenys – raktas į piniginę

Su šia statistika supažindinusi „Swedbanko“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė įsitikinusi, kad žmonės vis dar nesuvokia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų svarbos.

„Atskleisti šiuos duomenis – tai svetimam žmogui įduoti raktą nuo savo piniginės. Dar blogiau – nes sukčiai ne tik pasisavina sąskaitoje esančius pinigus, bet ja naudodamiesi pasiima greitojo vartojimo paskolas, taip žmogų palikdami skolose,- akcentavo L. Žemaitytė. – „Swedbanko“ duomenimis, dažniausiai gyventojams padaroma žala – nuo 2 iki 4 tūkst. Lt. Tačiau sukčiams pavyksta išvilioti ir kur kas didesnes pinigų sumas, ypač jei jais patiki bendrovės vadovas ar buhalteris. Šiemet didžiausia sukčių išviliota suma užfiksuota Vilniuje – 45 tūkst. Lt“.

Anot L.Žemaitytės, telefoniniams sukčiams pakanka 1 min. persiųsti elektroninės bankininkystės duomenis asmeniui, turinčiam priėjimą prie interneto, 3 min. – sąskaitai iššvarinti, 5 min. – indėliams nutraukti ir šiems pinigams pervesti į kitas sąskaitas ir 10-20 min. – aukos vardu paimti greitojo vartojimo kreditą.

„Vertinant iš banko pozicijos – tai normalios bankinės operacijos, kurių kasdien atliekama tūkstančiais. Bankas negali įtarti, kad šias operacijas atlieka kitas asmuo, nes jis, naudodamasis svetimu vardu, prie sąskaitos prisijungia tarsi būtų jos savininkas“,- teigė L.Žemaitytė.

Ji gyventojams patartų nustatyti limitus, kurie neleistų iš sąskaitos per trumpą laiką pervesti ar išgryninti didelių sumų. „Taip būsite apsidraudę, kad net ir silpnumo minutę kitam žmogui išdavę savo duomenis, nepatirsite didelių nuostolių, kol susisieksite su banku, kad šis užblokuotų sąskaitą“,- sakė L.Žemaitytė.

Įkliūti gali bet kuris žmogus

L.Žemaitytės teigimu, dažniausiai nuo telefoninių sukčių nukenčia vyresni negu 25 metų žmonės ir iš dešimties sukčių aukų devynios – moterys.

„Patekti į sukčių pinkles gali bet kas – ne tik pagyvenę ir finansiškai neraštingi žmonės, kaip dažniausiai yra manoma. Kartą pati gavau elektroninį laišką iš banko, kuriame dirbu, įspėjantį, kad jau seniai buvau prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės ir yra reikalinga atnaujinti duomenis. Paspaudusi nuorodą atsidūriau naujame interneto puslapyje ir jau buvau pradėjusi vesti savo duomenis, kai staiga į galvą toptelėjo mintis, jog mano bankas gi neturėjo mano asmeninio elektroninio pašto adreso. Susivokiau, jog puslapis, į kurį patekau, ir yra sukurtas tam, kad būtų galima išgauti žmonių prisijungimo duomenis“,- kalbėjo L. Žemaitytė, paraginusi dažniau su artimaisiais ir draugais kalbėti apie tai, kaip svarbu asmeninius bankininkystės duomenis laikyti paslaptyje.

Anot L.Žemaitytės, nors apie 70 proc. telefoninių sukčių neturi nė vidurinio išsilavinimo, tačiau jie gerai išmano žmonių psichologiją ir moka jais manipuliuoti bei įtikinėti, nusikaltimo bendrininkais paverčia net nieko neįtariančius asmenis, kurių sąskaitomis yra pasinaudojama pinigams pervesti ir išgryninti. „O kartais žmonės ir patys sutinka už užmokestį leisti kitiems pasinaudoti savo sąskaitomis, net neįtardami, kad taip prisideda prie nusikaltimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei sąskaitos savininkas gauna socialines išmokas, jis jų gali nebetekti: juk į jo sąskaitą patekę pinigai yra užfiksuojami kaip to žmogaus gaunamos pajamos“, - įspėjo L.Žemaitytė.

Prisistato pareigūnais

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vyresniosios tyrėjos Kristinos Antanavičienės pastebėjimu, telefoniniai sukčiai darosi vis išradingesni – žmonėms vis rečiau patikint išgalvotomis istorijomis apie tai, kad nelaimėn pateko artimasis ir jam skubiai reikia pinigų, dabar dažniausiai iš telefono ragelio skamba tariamo teisėsaugos pareigūno balsas.

„Telefoniniai sukčiai prisistato realiai egzistuojančių pareigūnų vardais ir pavardėmis, tiksliai nurodo jų pareigas – ši informacija nuteistiesiems yra visada po ranka, nes jie pataisos namuose turi tų pareigūnų pasirašytus procesinius dokumentus“,- kalbėjo K. Antanavičienė.

Anot jos, sukčiai aukų ieško interneto duomenų bazėse arba telefonų knygose, pasirinkdami tuos telefonus, kurie registruoti moterų pavardėmis – jos yra emocingesnės ir lengviau eina į kontaktą su nepažįstamaisiais, negu vyrai. „Patikrinę“ vieną telefono numerį, sukčiai jį išbraukia ir pagal telefonų knygos sąrašą keliauja prie kito, todėl neretai į policiją kreipiasi panašiu metu apgauti panašias pavardes turintys nukentėjusieji arba tie, kurie gyvena viename rajone – vadinasi, telefoniniai sukčiai ten turėjo pagalbininkų, kurie iš aukų paimtų pinigus arba juos išgrynintų bankomate.

„Uabas“ – įkalinimo įstaigose

Anot K.Antanavičienės, dažniausiai telefoniniai sukčiai veikia iš įkalinimo įstaigų – kadangi jie nėra izoliuojami nuo kitų nuteistųjų, kartais vienoje kameroje susiduria keli tos pačios srities „specialistai“. „Taigi susikuria visas telefoninių sukčių „uabas“,- sakė K. Antanavičienė, kuri mano, kad kelią jų nusikalstamai veiklai galėtų užkirsti pataisos namuose veikianti mobiliojo ryšio blokavimo sistema, draudimas nuteistiesiems naudotis informacinių technologijų priemonėmis bei jų gaunamų pinigų sumų ribojimas.

„Praktiškai kiekvienas telefoninis sukčius yra priklausomas nuo narkotikų. Galbūt žmonės labiau susimąstytų, kam diktuoja savo duomenis, jei žinotų, kad iš jų išviliotas turtas, vaizdžiai tariant, bus susileistas į veną“,- teigė K.Antanavičienė. Pasakodama, kaip iš žmogaus išgaunami bankininkystės duomenys, K.Antanavičienė atskleidė, jog su auka bendrauja ne vienas sukčius, o keli – tarsi tariamas teisėsaugos pareigūnas telefono pokalbį peradresuotų savo kolegai ar banko darbuotojui. „Taip siekiama padaryti pokalbį įtikinamesnį, nes keli asmenys aukai patvirtina tą patį – per jo sąskaitą plaunami pinigai. Kartais tas kitas darbuotojas kalba moterišku balsu – sunku patikėti, bet tai dažniausiai nebūna moteris. Vyrai, kurių balsas nėra mutavęs arba jie geba taip pakeisti savo balsą, kad šis skambėtų lyg moters, tarp nuteistųjų yra labai aukštai kotiruojami, - pasakojo vyriausioji tyrėja. – Kaip suprasti, kad skambina sukčius? Kaliniai kamerose būna ne vieni, todėl „pagavus žąsį“ pasigirsta šurmulys – nuteistieji skirstosi vaidmenimis, kas ką turės daryti toliau. Be to, keistas būna ir pokalbio peradresavimo signalas, dažniausiai tai tėra paspaudžiami telefono klaviatūros mygtukai ir tada telefonas perduodamas kalbėti kitam. Be to, telefoninio pokalbio ryšys dažnai trūkinėja arba ir visai nutrūksta, nes pasigirsta įspėjimas, jog baigėsi telefono sąskaita. Kalbant su tikru pareigūnu nieko panašaus nenutiktų“.

K.Antanavičienė pastebi, kad ne visada žmonės nukenčia tik dėl savo patiklumo – esama atvejų, kai jie savo prisijungimo prie sąskaitos kodus sudiktuoja manydami, kad telefoniniai sukčiai vis tiek nieko nepeš, nes jų sąskaita yra tuščia. Tačiau tokiu atveju jų sąskaita yra pasinaudojama greitojo vartojimo kreditui gauti.

Tad žalą dėl telefoninių sukčių patiria ne tik gyventojai, bet ir kredito bendrovės: per 9 šių metų mėnesius Klaipėdos apskrities gyventojai patyrė 275 tūkst. Lt žalą, o kredito bendrovės – 90 tūkst. Lt žalą. „Tačiau yra ir pinigais neišmatuojama žala – sukčių apgauti gyventojai nebepasitiki teisėsaugos institucijomis, bankais“,- teigė vyriausioji tyrėja.

• Rašyti komentarą (2)