Ūkininkus neramina būsimas žemės mokestis

Prieš priimant sprendimą dėl 2013 m. žemės mokesčio, rajono Savivaldybės Kaimo reikalų komitetas, nuo šiol vadovaujamas Juozo Abelkio, pasitarti, išklausyti nuomonių sukvietė aktyviausius rajono ūkininkus.

Naująjį rajono Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininką Juozą Abelkį (dešinėje) ūkininkų vardu pasveikino Stasys Sandaras. Buvęs komiteto pirmininkas Antanas Puodys (viduryje) liko pirmininko pavaduotoju.

Galutinį sprendimą, kuriam įtakos turės naujasis Žemės mokesčio įstatymas, rajono taryba turėtų priimti šio mėnesio posėdyje.

Praėjusių metų pabaigoje Seimo patvirtintos Žemės mokesčio įstatymo pataisos įtvirtino naują žemės apmokestinimo principą – pereinama nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie žemės apmokestinimo pagal rinkos vertę. Naujoji įstatymo redakcija įtvirtino nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifą. Konkretų mokesčio tarifą nustatys kiekviena šalies savivaldybės taryba. Savivaldybės taip pat gali taikyti skirtingus mokesčių tarifus, atsižvelgdama į žemės naudojimo kriterijų: pavyzdžiui, apleistiems žemės plotams jos galės taikyti didesnį tarifą, neapleistiems – mažesnį ir t.t.

Kai rajone viešėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, jis susitikime su mūsų krašto ūkininkais pažadėjo, jog žemę dirbantiems ūkininkams žemės mokestis nekils. „Įstatymas drausmins tuos, kurie žemės nedirba ir ja spekuliuoja“, - tada tvirtino ministras.

Tačiau šiandien ūkininkai neslepia: juos neramina naujasis žemės mokestis, kurio dydį nulems žemės vertė. Taikant naują žemės apmokestinimo principą, ūkininkams nulemta ūkininkauti nevienodomis sąlygomis: pavyzdžiui, ūkininkaujantiesiems Vydmantuose, Rūdaičiuose, žemės plotuose šalia Kretingos ar arčiau Palangos gresia keliskart didesnis mokestis negu ūkininkaujantiems Salantų krašto link.

„Tarsi tampame žemės sandorių įkaitais. Ūkininkai niekuo nėra kalti, jeigu ūkininkauja arčiau kurorto ar rajono centro. Juk žemės ūkio paskirties žemė, nesvarbu, kur ji bebūtų, yra vienoda. Kad būtume konkurencingi, būtina taikyti ir žemės našumo balą. Dabar išeina kuriozas: Vydmantuose ar Rūdaičiuose žemės daug prastesnės negu, tarkim, Salantų pusėje, o mokesčio turėsime mokėti daugiau, gi žemesnės vertės zonoje ūkininkai mokės netgi mažiau mokesčio. Savivaldybės taryba turi į tai atsižvelgti, tvirtindama mokestį ir bent jau rajono ribose neskirstyti ūkininkų pagal zonas“, - kalbėjo ūkininkė Nijolė Pielikienė.

Ūkininkus gąsdina ir prognozės, neva ateityje už vieną arą žemės jiems teksią mokėti 1 Lt.

„Bankrutuotume sulig diena, - įrodinėjo ūkininkas Stasys Sandaras. – Naujasis įstatymas – grupelės susitarimas. Taip ir lipa žmonėms ant sprando. Jau dabar mokame didesnį mokestį negu ūkininkaujantys Pasvalyje, kur žemės našumas siekia 70 balų. Pas mus gi, arčiau pajūrio, našumas vidutiniškai tesiekia 27 balus ir grūdų kuliame perpus mažiau. Nieko nepadarysi, kad už žemę aplink Rūdaičius tenka mokėti 6-7 tūkst. Lt, bet tai nereiškia, kad ji turi būti ir apmokestinta keliskart brangiau“.

Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus prisiminė, jog dar tebesvarstant Žemės mokesčio įstatymo pataisų projektą ūkininkų savivaldos institucijoms buvo pažadėta: žemės mokestis neviršysiąs 50 Lt/ha ir kad tik savivaldybių garbės reikalas yra to mokesčio nepadidinti.

„Darykit, ką norit, bet tai – tikrai Savivaldybės garbės reikalas“, - teigė A.Stonkus.

Pasigirdus nuomonėms, jog būtina rašyti raštus į Seimą, ūkininkus „atšaldė“ jų kolega Antanas Parišauskas: „Pasakykite nors vieną atvejį, kai mūsų rajono ūkininkų reikalai būtų sutvarkyti iki galo“.

Pasitarime dalyvavusi rajono Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Smilingienė, parengusi ne vieną skaičiavimų variantą, ramino ūkininkus tuo, jog yra numatytas pereinamasis – 2013-2017 m. – laikotarpis žemės mokesčiui kilti.

„Pereinamasis laikotarpis nuglaisto mokesčio dydžio šuolį, be to, dažnas ūkininkas ne taip skaičiuojasi mokestį. Žemės ūkio paskirties žemei yra taikomi lengvatiniai koeficientai, be to, mokesčio dydį nulems ir tai, kada žemė buvo įsigyta, kokia jos vertė ir pan.“, - ūkininkams paaiškino R.Smilingienė, kurios nuomone, vargu ar įstatyme beatsiras nuoroda skaičiuojant mokestį atsižvelgti ir į žemės našumą.

Susitikimo dalyviai sutarė, jog iki įvyksiant rajono tarybos posėdžiui, Savivaldybės specialistė parengs dar keletą skaičiavimų, su kuriais supažindins ir komiteto narius, jei reikės – ir ūkininkus, kurie viliasi, kad rajono taryba patvirtins tokį mokesčio tarifą, kuris ūkininkavimo sąlygas suvienodintų bent mūsų rajono ribose.

Mažiausiai šiame pasitarime buvo kalbama apie mokestį už apleistą žemę: ūkininkų nuomone, tokios žemės savininkams būtina taikyti aukščiausią tarifą. Tačiau ką, rajono tarybos nario Algimanto Šoblinsko pastebėjimu, ketinama daryti su tais, kurie dėl objektyvių priežasčių (pvz., amžiaus, ligos) nebeišgali tvarkytis žemės, vieningo atsakymo pasitarimo dalyviai nesurado.

• Rašyti komentarą (20)