|
|
|
Miškininkams svarbu, kas bus rytoj
Šalies miškų urėdijos ne per seniausiai sulaukė džiugios žinios: Jeilio universiteto (JAV) mokslininkams paskelbus savo kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, pagal miškų išsaugojimo vertinimą iš 132 pasaulio valstybių Lietuva pripažinta pirma pasaulyje.
Atliekant šį vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio (1995-2010 m.), miško kirtimų (2000-2010 m.) ir miškingumo (2000-2010 m.) pokyčiais. „Tokio pripažinimo proga norėčiau pasveikinti visus miškininkus, dirbančius valstybiniame sektoriuje. Pranokome visas pasaulio valstybes, netgi tokias, kaip Suomiją, Švediją, turinčias gilias miškininkystės tradicijas, - kalbėjo Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas. – Reikia konstatuoti, jog per pastaruosius 20 metų Lietuvos miškininkystė labai pasikeitė: į priekį žengia technologijos, tobulėja technika, didelis dėmesys skiriamas miškų atkūrimui, įveistos vertingiausių Lietuvos medžių sėklų plantacijos ir pan. Tačiau šį įvertinimą pelnyti padėjo ne tik technologijų pažanga, bet ir kvalifikuotas žmonių darbas, jų atsidavimas tam, ką šiandien dar turime išsaugoję vertingiausio – Lietuvos miškus“. Tačiau miškininkams vis dar apmaudu, kad apžvalgininkams pamėgus nagrinėti miškininkystės problemas, tai daroma ne visuomet garbingai, neįsigilinus į esmę, remiantis nepatikrintais duomenimis. „Taip klaidinama visuomenė, neva miškininkai nesugeba protingai valdyti valstybės turto. Kai vaizdas piešiamas prastesnis negu yra iš tikrųjų, galima įžvelgti tik vieną dalyką – savanaudiškus kažkieno ketinimus“, - įsitikinęs Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas. Trokštantys reformų trokšta miško Tęsdamas šią mintį, Kretingos miškų urėdijos urėdas miškininkų atžvilgiu viešojoje erdvėje išsakytus kritikos žodžius įvardina kaip miškininko autoriteto žeminimą ir vienareikšmiškai teigia: „Tie priekaištai ir iškreipta tiesa turi vieną tikslą – „prichvatizuoti“ išsaugotą valstybės turtą – miškus. O kadangi miškininkai, savo darbu įrodydami, kad jie stiprina valstybę, sukuria didesnę vertę, negu bandoma pateikti, tam priešinasi, - visada atsiras tokių, kurie visais įmanomais būdais stengiasi įnešti painiavos, kad būtų lengviau pasiekti numatytą tikslą“. Anot A.Baranausko, kritika miškininkų atžvilgiu slepia tendenciją visais įmanomais būdais įrodyti, kad miškininkai ūkininkauja neefektyviai, o pagal miškų produktyvumą Lietuva yra viena paskutiniųjų tarp Europos šalių. „Siekiantys reformų valstybinių miškų sektoriuje nė neslepia savo ketinimų privatizuoti ūkinės paskirties miškus, o atskyrus medienos ruošos ir miško atkūrimo bei apsaugos veiklą, nebeliktų vienos rankos, tvarkančios mišką, vieno šeimininko, kuriam iš tiesų dar rūpi valstybės, o tuo pačiu – ir mūsų visų turtas. O juk kai nėra šeimininko, miške stambiesiems medienos vartotojams būtų paprasčiau ir kirtimų apimtis didinti, ir privatizuoti miškus ar parduoti juos užsieniečiams. Tereikia prisiminti Latviją, kur per panašią reformą ši šalis beveik prarado savo miškų kontrolę. Štai kodėl yra būtina išsaugoti esamą ūkinę struktūrą“, - kalbėjo Kretingos miškų urėdijos urėdas. Valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo klausimams spręsti Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kuriai pavedama stebėti valstybės valdomų įmonių reformos vykdymo eigą, teikti pasiūlymus dėl valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo, o reikalui esant – leidžiama pasitelkti ekspertų.
„Šioje darbo grupėje nėra nė vieno, kuris atstovautų valstybės valdomai įmonei. Tad kokias išvadas gali priimti darbo grupė, pavyzdžiui, miškininkystės klausimais, jeigu joje nėra nė vieno miškininko“, - svarstė A.Baranauskas. Jis neatmetė galimybės, jog Lietuvos valstybinių miškų sistemos puolimas yra susijęs su kai kurių medienos perdirbimu užsiimančių užsienio bendrovių interesais Lietuvoje, kai tos bendrovės agresyviai veržiasi į Lietuvos medienos perdirbimo sektorių bei siekia sugriauti valstybinį miškų sektorių ir pasipelnyti valstybinių miškų sąskaita. Mokesčių – milijonai litų Manipuliuojant neteisingais duomenimis, visuomenę bandoma klaidinti, jog miškininkai neišnaudoja visų galimybių sukurti didesnę pridėtinę vertę iš miškų išteklių. „Visų pirma, dar esama labai siauro požiūrio į miškus ir miškininkų dirbamą darbą: iškirtai mišką, paruošei medieną, ją pardavei ir – viskas. Iš tiesų taip nėra: miškininkai atlieka daugybę kitų darbų, kurie padidina bendrą miškų ekonominę vertę: atkuria mišką, jį prižiūri, saugo, tvarko kelius, įrengia rekreacijos objektus ir t.t. Mokame mokesčius į valstybės biudžetą – sumos milijoninės“, - teigė A.Baranauskas. Anot jo, praėjusieji metai Kretingos miškų urėdijai buvę geri: tarp 10 didžiausių šalies urėdijų Kretingos urėdija užima šeštą poziciją pagal apyvartą – ji sudarė 17 mln. 731 tūkst. Lt, mokesčių valstybei sumokėta beveik 6 mln. Lt. „Į valstybės biudžetą įvairių mokesčių pavidalu šalies miškų urėdijos, taip pat – ir mūsų, sumoka 42 proc. nuo visų gautų pajamų. Mūsų urėdijoje dirba 130 žmonių, ir vien „Sodrai“ sumokame apie 1,5 mln. Lt. Susidaro labai svarios sumos – tokių mokesčių, manau, nemoka nė viena šalies įmonė. Sumokėjus mokesčius, dar reikia ir išgyventi – išlaidų reikalauja ne tik medienos ruošimas, bet ir miškų atkūrimas, sanitarinė sauga, technikos atnaujinimas, kelių priežiūra, miškų sausinimas, priešgaisrinė apsauga nuo gaisrų bei kiti darbai“, - vardino Kretingos miškų urėdas. Statistiniais duomenimis, 2010 m. Kretingos miškų urėdija patyrė per 13 mln. Lt išlaidų, iš kurių apvaliosios medienos gamybos išlaidos sudarė 3 mln. 295 tūkst. Lt; 975 tūkst. Lt, arba 3,3 tūkst. Lt 1 ha valstybinės reikšmės miško, skirta miško atkūrimui; 70 tūkst. – sanitarinei miškų apsaugai; 86 tūkst. Lt – priešgaisrinei apsaugai; beveik 50 tūkst. Lt – rekreaciniams objektams įrengti ir t.t. Ne tik atsodina, bet ir prižiūri „Prieš visus miškininkams mėtomus kaltinimus atsilaikome per darbą ir per siekį išsaugoti miškus“, - teigė A.Baranauskas, akcentuodamas ir didžiulį Generalinės miškų urėdijos indėlį į valstybinių miškų išsaugojimo politiką. Kasmet Kretingos miškų urėdija pasodina 200 ha miško, šiems plotams panaudodama per 1 mln. sodmenų. Miškams atkurti Kretingos miškų urėdija kasmet išleidžia iki 5-6 mln. Lt. „Galima palyginti: privatininkai iš mūsų tenuperka maždaug 200 tūkst. daigų. Tad kiek miško atsodinama privačiame sektoriuje? Bėda, kad privačiuose miškuose leidžiamas savaiminis atžėlimas – taip tikro miško neužauginsi, - kalbėjo Kretingos miškų urėdas, atkreipdamas dėmesį į tai, jog žmonės, neatskirdami valstybinių miškų nuo privačių, urėdijoms „pripaišo“ būtas ir nebūtas nuodėmes. – Privačių miškų savininkams labai norėtųsi palinkėti, kad jiems svarbu būtų ne tik kirtimai, o kad jie taip pat iš esmės rūpintųsi savų miškų atkūrimu, išsaugojimu, kaip tai daro valstybinis sektorius“. Kretingos miškų urėdija, kaip ir kitos šalies urėdijos, vykdo miškingumo didinimo programą, kurios esmė – išnaudoti nenašias, žemdirbystės tikslams netinkamas, žemes. „Vykdydami šią programą, susiduriame su problema, jog trūksta žemės; štai Kretingos rajone esame mišku apsodinę 60 ha, Skuodo rajone – 300 ha, kai, pavyzdžiui, Telšiuose kolegos apsodino per 1 tūkst. ha, o Klaipėdos rajone, nors yra gana daug nenaudojamų žemių, nesame gavę nė lopinėlio šiai misijai atlikti“, - tvirtino A.Baranauskas. Jis akcentavo, jog neužtenka miško tik atsodinti – jį dar reikia ir prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo žvėrių, ligų bei kenkėjų. Tam, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, būtina turėti technikos, padargų – jos Kretingos urėdija yra įsigijusi už beveik 6 mln. Lt. „Miškui naudingiausias kompleksinis ūkis, kai negyvenama tik šia diena“, - tvirtą nuomonę išsakė Kretingos miškų urėdas A.Baranauskas.
|
|
