|
|
|
Įvažiavimą į piliakalnį stebi vaizdo kamera
Prie Andulių piliakalnio – Ėgliškių archeologinio komplekso, ties įvažiavimu, ant medžių pritvirtinti užrašai „Privati valda. Teritorija stebima vaizdo kameromis“. Kretingiškiams pasipiktinus, kad užrašai atbaido turistus, šių vietų savininkai tvirtina, kad piliakalnio prieigos pamėgtos ne turistų, o lėbautojų. Aplink piliakalnį – privati žemė Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininkas Algirdas Mulvinskas patvirtino, kad žemė aplink Andulių piliakalnį esanti privati nuosavybė. „Žemę ten susigrąžinusios kelios šeimos. Vienuose sklypuose jau įsikūrę žmonės, kituose kuriasi arba dėl sunkmečio statybos pristojo“, - aiškino jis. Tačiau miško keliukas, vedantis nuo pagrindinio žvyrkelio Kretinga-Toliai-Valėnai piliakalnio link, yra servitutinis. „1998 m. Kretingos rajono tarybos sprendimu neprivatizuotini buvo palikti tik trys greta vienas kito esantys žemės gabalai: pagrindinis - 2,4 ha ploto Andulių piliakalnis, kur stovėjo menama Kretingos pilis, 0,11 ha Ėgliškių kaimo evangelikų liuteronų kapinaitės bei piliakalnio viršuje esantis 2,6 ha istorinis kapinynas. Jie sudaro Ėgliškių archeologinį kompleksą. Aplink juos esanti žemė yra privati. Beje, jau po privatizavimo Kultūros paveldo departamentui praplėtus tų teritorijų ribas, privačiose žemėse atsidūrė du pilkapiai. Net ir aikštelė prie piliakalnio, į kurią mėgsta suvažiuoti visokio plauko linksmuoliai, yra privati“, - pabrėžė A.Mulvinskas. Būtent dėl lėbautojų, jo manymu, savininkams ir kyla didžiausių problemų, dėl to jie priversti saugoti savo teritoriją. Greta aikštelės, 8 ha ploto sklype įsikūrę Živilė Mikaitė ir Tomas Šakauskas dėl triukšmo, šiukšlių bei nesiliaujančių naktinių orgijų, tvirtino, ir buvę priversti įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, o ant medžių – priminimą, kad miškas yra privatus. Šiukšlina ir triukšmauja „Patikinu jus – 99 proc. čia atvažiuojančiųjų tikrai ne istorinio paminklo atvyksta pasižiūrėti. Pasakoti, kaip mes čia gyvename, galėčiau pradėti nuo pernai nutikusio įvykio. Švenčiau savo gimtadienį, kai antrą valandą nakties į duris kažkas ėmė stipriai belstis. Atidariau: stovėjo sumušta kruvina mergina, sakė esanti išprievartauta kelių vyriškių. Iškviečiau policiją, ją išsivežė. Patikinu jus, orgijos čia vyksta nuolat: girtaujama, triukšmaujama, mėtosi švirkštai ir pilna meilės vyksmo pasekmių. Vaikas išeina iš kiemo ir šaukia: tėti, žiūrėk, kiek balionų“, - situaciją vaizdžiai perteikė T.Šakauskas. Jo žodžiais, ne vien šiaip šiukšlių primėtoma: buvo atvežta visa traktoriaus priekaba statybinio šlamšto. „Pažiūrėkit, dabar toks pat sąvartynas, koks anksčiau buvo čia, auga kitoj miško pusėj, kur nėra nuorodos, kad valda – privati“, - vyras pabrėžė, jog vaizdo kameros šiukšlintojai ir orgijų kėlėjai bent minimaliai privengia. Nėra kaip kitaip apsaugoti nuosavybę, atviravo jis.
Kartais pro atviras mašinos dureles taip plyšauja muzika, kad jos nė didžiausiu garsu paleistas televizorius neperrėkia. Sykį rytą, vyras tvirtino, radę kulkų. Miškas yra buvęs ir padegtas. Anot T. Šakausko, kelias eiti ar važiuoti Ėgliškių komplekso link niekam neužtvertas: „Ar jūs matėte užkardą arba kelio eismą draudžiantį ženklą? Tokio nėra. Aš nenorėčiau, kad kažkas šeimininkautų mano miške, - tokius perspėja užrašas, jog ši valda – privati. Dar pasitaiko akiplėšų: rytą žiūriu: pjauna virtusius medžius arba grybauja vos ne kieme, - mintį tęsė savininkas. – Kiek žmonių atvažiuoja dviračiais išsikepti šašlyko, nė vieno neišvariau“. Istorinę teritoriją iškuopė A.Mulvinsko žodžiais, šios istorinės vietos dar prieš dvi dešimtis metų buvo apaugusios krūmokšniais ir kemsynais. Šių vietų žemės prieš karą priklausė vokiečiams. Jiems išbėgus, žemė dirvonavo ir ilgainiui tapo šabakštynais. „Ėgliškių evangelikų liuteronų kapinaitėse kasmet atrasdavau po išniekintą kapą. 1992 m., artėjant Kretingos miesto įkūrimo 740 metinėms, kartu su šauliais pradėjome valyti ir tvarkyti piliakalnį bei Ėgliškių kapines. Pasitarę su archeologais Vladu Žulkumi ir Jonu Geniu, parengti projektą patikėjome architektui Ričardui Stulpinui, kuris jau turėjo patirties rengiant Skomantų ir Gondingos piliakalnių projektus. Beje, neseniai jam buvo patikėtas ir Kartenos piliakalnio projektas“, - prisiminė paminklosaugininkas. Dabar piliakalnio, kapinyno bei kapinių priežiūra rūpinasi Žalgirio seniūnija – šienauja teritoriją, aprenka šiukšles. Komunalinis ūkis aikštelėje yra pastatęs šiukšlių konteinerį. Prie Ėgliškių kapinių Lietuvos archeologų draugija įrengė informacinį stendą, o Perkūnkalniu dar vadinamo piliakalnio šlaite tebestovi Aniceto Puškoriaus išdrožtas karžygys. * Andulių (Ėgliškių) piliakalnis senovėje vadintas Perkūnkalniu, esą čia buvusi protėvių dievo Perkūno šventovė. Manoma, kad ant šio piliakalnio 1253 m. buvo pastatyta istorinė Kretingos pilis, kurią vėliau sudegino kryžiuočiai.
|
|
