|
|
|
Naudoti neištirtą vandenį - rizikinga
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Baltiejienė pastebi, kad paskutiniu metu vis daugiau besilaukiančių ir mažus vaikus auginančių moterų kreipiasi dėl šachtinių šulinių vandens kokybės. Pasak specialistės, išsitirti šulinio vandenį yra būtina – jame esančios kenksmingos medžiagos, neturinčios nei specifinio kvapo, nei skonio, todėl nepastebimos, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. „Labai teisingai daro tie gyventojai, kurie nori išsitirti vandenį. Šulinio vandenyje gali būti nitritų ir nitratų, amoniako, žarninės lazdelės bei žarninių enterokokų. Jautriausi vandens taršai yra kūdikiai iki šešių mėnesių bei besilaukiančios moterys. Todėl vykdydami sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos programą, rengiame šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių, tyrimus Kretingos rajone“, - sakė I.Baltiejienė. Ji rekomendavo visoms besilaukiančioms kūdikių moterims, taip pat pagimdžiusioms, apsilankiusioms gydytojo akušerio-ginekologo, bendrosios praktikos gydytojo kabinete, informuoti specialistus, jei maistui ruošti naudoja šachtinio šulinio vandenį. „Visuomenės sveikatos centro specialistai, gavę informaciją iš medikų, atvyksta ir paima vandens mėginius, pristato juos Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai bei apie ištirto vandens rezultatus - vandens kokybę, galimą pavojų sveikatai, saugaus vandens ruošimo būdus raštu informuoja asmenis, naudojančius šachtinio šulinio vandenį ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Vykdydami apsinuodijimų nitritais ir nitratais profilaktikos programą, iki 2011 m. liepos mėn. šachtinių šulinių geriamajame vandenyje tyrėme amoniaką, nitritus, nitratus, žarninę lazdelę (E. coli) ir žarninius enterokokus, o nuo 2011 m. liepos 16 dienos – tik azoto grupės junginius: nitritus ir nitratus. Lietuvos higienos norma, reglamentuojanti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus, nurodo, kad geriamajame vandenyje nitratų koncentracija neturi viršyti 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l, amonio – 0,5 mg/l, o žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų vandenyje visai neturi būti“, - perspėjo I.Baltiejienė. Per praėjusius metus ir iki šių metų spalio mėnesio specialistai Kretingos rajone ištyrė 196 šachtinių šulinių vandens kokybę. Cheminius rodiklius atitiko 168, normą viršijo 32 mėginiai. Padidėjęs nitratų kiekis, viršijantis 50,0 mg/l normą, buvo nustatytas 31 šulinio vandenyje, atitinkamai padidėjęs nitritų kiekis - vieno šulinio, amonio kiekis – dviejų šulinių. Nustatant mikrobiologinius rodiklius – žarninių lazdelių skaičius vandenyje normą viršijo 9 mėginiuose iš 59 mikrobiologiškai tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių. „Šachtinio šulinio vanduo, kuris neatitinka reikalavimų, yra nesaugus ir netinka gerti ar naudoti maistui. Nitratai žmogaus organizme virsta į nitritus, kurių junginys su hemoglobinu nebegali į audinius pernešti deguonies, todėl vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitritais ir nitratais vadinamas methemoglobinemija arba „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Šis apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, pamėlsta kūdikio gleivinės ir oda. Patekus į organizmą dideliems azoto grupės cheminių junginių kiekiams, kūdikis gali mirti. Užsikrėtus žarninėmis lazdelėmis pasireiškia stiprūs pilvo spazmai, intensyvus viduriavimas, vėmimas, karščiavimas“, - apsinuodijimo simptomus vardino I.Baltiejienė. Anot jos, mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau šis būdas netinka, jei vanduo užterštas nitratais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl bet kokiu atveju naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų, – rizikinga. Jei šulinio vanduo neatitinka higienos normos reikalavimų, mamos, gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, maistui turėtų pirkti fasuotą vandenį ar naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį. „Verta prisiminti, kad šulinius reikia kasti toliau nuo tręšiamų daržų, tvartų, išgriebimo duobių, ūkinių dirbtuvių. Šulinius būtina apsaugoti nuo kritulių, uždengiant stogeliais arba dangčiais, aplink juos, ne mažesniu kaip 5 metrų spinduliu, rekomenduojama palikti apsauginę zoną, kurioje negalima net tręšti žolės. Šuliniai periodiškai turi būti išvalomi nuo susikaupusio dumblo ir dezinfekuojami“, - patarė I.Baltiejienė.
|
|
