|
|
|
Skrydžio sukakčiai paminėti – naujas filmas
Pas Kretingos rajone gyvenantį girininką Skirmuntą Maštarą apsilankė filmavimo grupė iš Lietuvos aviacijos muziejaus – kad iš anūko lūpų išgirstų pasakojimą apie tai, kokia buvusi jo senelio, aviacijos didvyrio Stepono Dariaus bei jo bendražygio Stasio Girėno palaikų kelionė į amžinojo poilsio vietą. Dokumentinis filmas, atskleidžiantis šią anksčiau istorijos tyrėjų dar nenagrinėtą temą, dienos šviesą turėtų išvysti 2013-aisiais, kurie yra paskelbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais. Būtent kitais metais minima 80 metų sukaktis, kai S.Darius ir S.Girėnas perskrido Atlanto vandenyną, ir paskatino Lietuvos aviacijos muziejaus entuziastus imtis naujo dokumentinio filmo įamžinant dar nežinomus pasakojimus ir apie Lietuvą išgarsinantį skrydį, ir apie jo autorius. Juolab, kad bėgant laikui, lieka vis mažiau šių įvykių amžininkų, išblėsta jų atsiminimų detalės, išsibarsto tuo laiku naudoti autentiški daiktai. Su tuo susidūręs dokumentinio filmo scenarijaus autorius Lietuvos aviacijos muziejaus vyresnysis muziejininkas Jonas Čepas pasakojo, kad medžiagos būtent apie tai, kaip buvo slėpti, vėliau atrasti ir palaidoti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai, įamžintas jų atminimas, nesama daug: tik vienur kitur spaudos leidiniuose užsimenama vos keliais sakiniais. Tad iš įvairiuose šaltiniuose surinktų nuotrupų J.Čepas konstruoja pasakojimą, kuris, tikisi, bus įdomus ne tik aviacijos gerbėjams. „Tai bus šeštasis mūsų, kartu su operatoriumi Stasiu Dargiu, kuriamas filmas, kurį pavadinome „Lituanica“ nemari atminties šviesoje“. Prieš penkerius metus jau lankėmės pas Skirmuntą Maštarą, nes tuomet kūrėme dokumentinį filmą „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“. Šis filmas pavyko – jis rimtas ir geras. Tačiau jis yra labiau akademinis ir įdomus aviacijos tyrinėtojams, mėgėjams. O jaunimui norisi intensyvesnio siužeto, todėl mes iš šio 1 val. 40 min. trukmės filmo sumontavome ir trumpesnį variantą – 20 minučių. Jis tinka jaunimo edukacinėms programoms. Tad įgavę tokios patirties šįsyk iš karto kursime trumpesnį ir dinamišką filmą, kurio trukmė bus apie 30-40 minučių“,- pasakojo J.Čepas. Nors filmo kūrėjai J.Čepas, S.Dargis bei Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Svajūnas Randis teigė besikoncentruojantys ties S.Dariaus ir S.Girėno palaikų kelionės tema, tačiau filme bus trumpai užsiminta ir apie garsųjį lakūnų skrydį per Atlantą. „Pirmą kartą parodysime unikalią filmuotą medžiagą, kurią gavome iš Jungtinių Amerikos Valstijų – joje užfiksuotas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo pakilimas į lemtingąjį skrydį,- pasidžiaugė J.Čepas, filme ketinantis atskleisti daugiau intriguojančių žinių. – Nors pasakojama apie sovietmetį, kuris, atrodo, dar ne taip seniai buvo, kuriame pats augau, tačiau maža bėra šių įvykių liudininkų. Atrodo, tiek daug kalbama apie S.Dariaus ir S.Girėno skrydį, tačiau ne kiekvienas žino šių vyrų palaidojimo datą. Įdomu tai, kad šių vyrų palaikai keliavo vis kitokiuose karstuose, pavyzdžiui, balzamuoti kūnai buvo laikomi variniuose sarkofaguose, o palaidoti – mediniuose karstuose. Sarkofagus išsaugojo mokytojas Andrius Dručkus, ir tai yra tikra istorinė vertybė, kurią galėsime parodyti ateinančioms kartoms. Nuostabu ir tai, ką mums papasakojo Skirmuntas Maštaras – jo motinos surinktame archyve yra skulptoriaus Vytauto Mačiuikos fotonuotraukos, kuriose įamžintos diplominio darbo gynimo akimirkos, kurių mes taip ieškojome pas V.Mačiuikos žmoną ir neradome. Skulptorius buvo pirmasis, nepabijojęs diplominei skulptūrai pasirinkti kietą medžiagą – granitą, iš kurio jis per labai trumpą laiką ir sukūrė memorialinį paminklą Dariui ir Girėnui atminti. Tiesa, paties Mačiuikos tarybinė valdžia nepakvietė į jo skulptūros atidarymą, jis šias iškilmes stebėjo būdamas žiūrovų minioje. Mačiuika neįtikęs tuometinei valdžiai tris kartus pabuvojo Sibire ir du kartus iš ten buvo pabėgęs“. Filmo kūrėjai stengėsi kiek įmanoma daugiau surasti autentiškos medžiagos apie S. Dariaus ir S.Girėno palaikų kelionę – jie lankėsi Kauno medicinos institute, kuris dabar vadinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademija, nes būtent ten 9 mėnesius ir buvo balzamuojami žymiųjų lakūnų kūnai, kurie vėliau buvo perkelti į specialiai šiam tikslui pastatytą mauzoliejų Kauno kapinėse. Tačiau palaikai čia išbuvo tik trejus metus. Sovietams okupavus Lietuvą buvo paleistos ir išvaikytos visos politinės ir visuomeninės partijos bei organizacijos. Mauzoliejų prižiūrėję Lietuvos aeroklubo nariai toliau negalėjo vykdyti savo pareigų. Atjungus elektrą, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos balzamuotiems kūnams saugoti, dėl prastos vėdinimo sistemos jie pradėjo gesti, tad buvo nuspręsta palaikus vėl perkelti į Medicinos fakulteto rūmų koplyčią. Kaip papasakojo J.Čepas, 1944 metais, vokiečiams traukiantis, o sovietų armijai artėjant, buvo nuspręsta lakūnų palaikus paslėpti Medicinos fakulteto rūmų rūsio sienos nišoje, kur jie išbuvo beveik 20 metų. Sušvelnėjus sovietiniam režimui palaikų pradėjo ieškoti Stepono Dariaus dukra Nijolė Dariūtė-Maštarienė, kuri juos atrado 1963 m. spalio 6 d. Po metų lakūnų palaikai buvo palaidoti Aukštųjų Šančių Karių kapinėse Kaune. „Vykome į Medicinos institutą ir apžiūrėjome, kaip ir kur buvo laikomi S.Girėno ir S.Dariaus karstai. Pasirodė, kad palaikus slepiant, karstai į rūsį buvo nuleisti liftu, kuris buvo reikalingas gabenant kūnus į krematoriumą, mat tame pastate buvo įsikūrusi Anatomijos katedra. Labai gaila, kad neišliko autentiškojo lifto, nebėra ir vonių, kuriose S.Dariaus ir S.Girėno kūnai buvo balzamuojami – šiuo klausimu sujudinome visą Kauno medikų elitą, tačiau jie niekuo padėti nebegalėjo, nėra nė nuotraukų“,- apgailestavo J.Čepas, kuris entuziastingai ieško istorinės medžiagos filmui ir po keletą kartų patikrina aptiktus faktus, negalėdamas sau leisti padaryti klaidų. Kad filmas būtų sukurtas kuo profesionaliau, jo autoriai pasirūpino ir specialiai šiam filmui sukurta muzika – šio darbo ėmėsi kompozitorė Nerija Čepaitė. Kūrėjai tikisi, kad naujasis jų filmas, kurio premjera planuojama 2013 metų liepą, bus parodytas ir per televiziją.
|
|
