|
Į namus suskrido tūkstantis bičių
Rūdaitiškė, pedagogė, bitininkė Elena Šimkuvienė daug žino ne tik apie bites, jų gyvenimą. Moteris gali ilgai kalbėti ir apie kiek kitokias bites – medines, molines, medžiagines, nutūpusias ant puodelių, skarelių, knygų.
E.Šimkuvienės bičių kolekciją galima žiūrinėti ir nagrinėti kone visą dieną. Moteris per daugiau negu dešimtmetį yra sukaupusi apie 1 tūkst. eksponatų. Bitininkė, Rūdaičių mokyklos pradinių klasių mokytoja prisipažįsta, kad kolekciją sunku suskaičiuoti, tačiau apie kiekvieno eksponato atsiradimą ji gali papasakoti istoriją. „Viskas prasidėjo prieš 14 metų. Klasėje turėjau mokinę Loretą Mileriūtę, kurios tėtis buvo bitininkas. Mergaitė vis manęs klausinėdavo – kada veiksime ką nors, kas susiję su bitėmis. Labai įdomius auklėtinius turėjau tada – jiems nelabai buvo įdomu vaidinti, dainuoti, šokti. Užtat vaikai nuolat gamtoje rasdavo įdomių dalykų, tempdavo man vabalus, paukščius ir buvo be galo smalsūs. Taip gimė mintis pradėti švęsti bitininkų šventę, bičių dieną. Nuo tada pamažu pradėjo kauptis mano bičių kolekcija. Tik pradėk žmogus ką nors kaupti – į šį žaidimą netrunka įsitraukti artimieji, draugai, kolegos, vaikai. Visi man dovanoja bites, parveža lauktuvių iš užsienio“, - kolekcijos atsiradimo istoriją prisiminė E.Šimkuvienė. Viena pirmųjų jos bičių atkeliavo iš Švedijos. Medinis, iš atskirų detalių surenkamas eksponatas tiksliai atkartoja visą bitės sandarą. Ši medinė bitė – E.Šimkuvienės kone mėgstamiausia, kaip ir vaikų. „Paėmusi šią bitę vaikams galiu labai tiksliai parodyti ir paaiškinti, koks tai yra nuostabus sutvėrimas“, - sakė E.Šimkuvienė.
Paskutinis moters kolekcijos eksponatas parkeliavo iš Olandijos. O štai labiausiai nukentėjęs kolekcijos vabzdys – linksma besišypsanti bitė ant spyruoklės. „Dalį savo kolekcijos laikau mokykloje – kad mano pradinukai galėtų bites liesti, jas nagrinėti. Lyg medus vaikus traukia spyruokliuojanti bitė – ji labiausiai ir nučiupinėta. Negali ramiai mažieji praeiti ir pro bitę-muzikinę dėžutę. Pasukus rankenėlę bitė pradeda muzikuoti“, - pasakojo E.Šimkuvienė. Moteris džiaugiasi, kad kolekcijoje eksponatai – unikalūs, suvežti iš viso pasaulio. „Turiu keturis brolius, kurie mėgsta keliauti – iš kelionių be bičių negrįžta. Dovanomis iš užsienio pradžiugina sūnus Rimantas, dukra Sigita. Pati, kur bekeliaučiau, prekyvietėse taip pat atidžiai pasižvalgau. Štai iš Berlyno parsivežiau pintą bitę. Laukiu kiekvienos mugės Kretingoje, apsilankau ir kituose miestuose – pasižvalgau, gal yra pirkti tai, ko neturiu. Labai miela širdžiai bitė iš Anglijos – ją padovanojo ten gyvenantis mano mokinys“, - mylimiausius eksponatus vardino E.Šimkuvienė. Nemaža dalis jos kolekcijos – praktiški, buičiai naudingi daiktai. Namuose galima atrasti bitėmis margintų puodelių, stiklinių, lėkščių, kitų indų. Kolekcijoje – bitėmis dekoruoti šampūno buteliukai, muilas, laikrodis, termosas, kojinės, plaukų gumelės, šlepetės, prijuostės, rankšluosčiai, taupyklės. „Kolekcijoje taip pat nemažai vaikiškų knygų apie bites, turiu net bitės aprangą, kurią vaikai panaudoja per šventes, siuvinėtų paveikslų. Visko net neišvardinsi. Turėjau tokį raktų pakabuką – bitę. Šis pasirodė labai patrauklus vienai mokinukei – vaikas paėmė ir daiktą privatizavo. Tačiau gražiai paauklėta mamos, daiktą po kurio laiko juo pasidžiaugusi grąžino. Man kolekcija svarbi ne daiktų gausa, o tuo, kad tie daiktai būtų įdomūs ne tik man, bet ir vaikams, su kuriais mokomės pažinti pasaulį, turime bitininkų būrelį. Man visada buvo įdomus bitės ir žmogaus santykis, bitės nudirbami dideli darbai, jos svarba mūsų gyvenime. Šiuo žinojimu noriu pasidalinti ir su nauja beaugančia karta“, - kalbėjo E.Šimkuvienė.
|