|
|
|
Programuotojas – kompiuterių pasaulio valdovas
Pripažinkime, kad XXI a. visuomenė vienaip ar kitaip yra priklausoma nuo kompiuterio: vieni be jo neišsiverčia darbe, kiti nė vakaro neištveria be internetinių žaidimų ar pokalbių internetinėse svetainėse. „Susikalbėti“ su šiuo nepakeičiamu prietaisu padeda programuotojai. Viktoras Brasas, vienas iš kompiuterių pasaulio valdovų, atskleidė keletą šios profesijos darbo subtilybių.
- Kokių žinių, asmeninių būdo savybių reikia norint tapti programuotoju? - Labai gerai reikia mokėti matematiką ir, žinoma, anglų kalbą. Aš jau nuo V klasės žinojau, kuo tapsiu. Norėdamas būti programuotoju, turi jausti vidinę trauką darbui kompiuteriu. Jei mokykloje informatikos pamoka kaip šventė – tai šis darbas greičiausiai būtent tau. Tačiau reikia turėti loginį mąstymą, netingėti spręsti galvosūkius, nes programavimas – tai lyg dėlionė, reikalaujanti kantrybės ir netgi kūrybiškumo. - Kas Jums įdomiausia šioje veikloje? - Pakeičiau kelias darbovietes, kol galiausiai dirbu tai, kas man iš tiesų patinka. Šiuo metu kuriu kompiuterinį žaidimą. Įprastasis programavimas – didelių sistemų projektavimas, kūrimas, integravimas – man per nuobodu, per „sausa“, o štai sukurti žaidimą – visai kas kita. Tai sritis, kurioje man įdomu dirbti, tobulėti. Čia reikia pasukti galvą, iš anksto pagalvoti, ką koks veikėjas darys vienu ar kitu atveju, kad viskas vyktų sklandžiai. Žaidimą kuriame trise: aš, programuotojas, muzikantas ir dailininkas. Tai mums - lyg eksperimentas: norime pažiūrėti, ar nepriklausomi žaidimų kūrėjai gali išgyventi Lietuvoje. - Koks tai žaidimas? Kiek laiko jį jau kuriate? - Tai ekonominis žaidimas „Gnome Rises“, kurį gali žaisti tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Kūrimo proceso laikas priklauso nuo užmojų. Mažai komandai sukurti itin aukštos klasės žaidimą prireiktų mažiausiai septynerių metų, o kai galiausiai būtų baigta, žiūrėk, technologijos jau pernelyg pažengusios į priekį, kad ilgai kurtas žaidimas būtų kam nors įdomus. Mes dirbame kartu jau tris mėnesius ir, manau, iki lapkričio pradžios žaidimas turėtų pasirodyti internete. Planavome užbaigti anksčiau, tačiau vis tobuliname, taisome spragas. Teisingai sakoma, kad planuotą laiką reikia padauginti iš ? (~3,14) – štai tada apskaičiuosime galutinį laiką. Tai puikiai tinka ir mūsų atveju. Beje, tai bus pirmas kompiuterinis žaidimas, sukurtas Kretingoje. - Teko girdėti apie programavimo kalbas. Kas tai? - Programavimo kalba – kalbėjimo protokolas tarp žmogaus ir kompiuterio. Dar kitaip sakant, tai žmogui suvokiamas komandų rinkinys, nes kompiuteris supranta tik skaičius. Mokykloje mokomasi Paskalio kalbos, tačiau jų yra įvairių. Iš esmės jos skiriasi tuo, kad vienos yra lankstesnės, gali nurodyti įvairiausius niuansus, o kitos – siauresnės – nurodomi tik esminiai dalykai. Kiekvienoje kalboje komandos rašomos anglų kalba, o kalbų pavadinimai skiriasi tik dėl vardo, kurį duoda tos programavimo kalbos kūrėjai. Yra standartai, kur kokia programavimo kalba naudojama. Pavyzdžiui, kompiuterinį žaidimą parašome viena kalba, duomenų bazė, kuria naudojasi žaidimas, kuriama jau visai kita, o puslapis, kuriame žaidimas talpinamas, – trečia. - Ar perspektyvu studijuoti programų sistemas? - Tikrai taip. Programuotojų poreikis tik augs – neįsivaizduoju pasaulio be jų, kai šiais laikais viskas kompiuterizuota. Baigęs programų sistemas gali tapti ir programų sistemų inžinieriumi, ir sistemų analitiku, projektų vadovu, netgi įkurti savo įmonę. Universitetas, kuriame studijuosi, iš tiesų didelės įtakos neturi – viskas priklauso nuo tavo asmeninio domėjimosi naujovėmis šioje srityje. - Programavimas – darbas ar gyvenimo būdas? - Beveik 100% galiu teigti, kad gyvenimo būdas. Dirbdamas šį darbą tu juo persismelki, pradedi tuo gyventi, ypač jei labai domiesi, – net aplinkoj imi regėti programas, įvairiose gyvenimo situacijose mąstai kaip programuotojas. Pavyzdžiui, man kartą kilo idėja, kaip sutvarkyti namie nelygiai stovintį šaldytuvą: kad nereikėtų pirkti gulsčiuko, sugalvojau parašyti programą, skirtą telefonui, kuri atliktų šio įrankio funkciją. Pavyko, nors buvo vienas trūkumas – nepagalvojau, kad telefono nugarėlė nėra tobulai lygi, taigi net ant tiesaus paviršiaus padėtas įrenginys guli tam tikru kampu. Iš tiesų stengiuosi save kontroliuoti – nesinori tapti programuotoju iki kaulų smegenų. Todėl bandau atrasti laiko draugams, sportui, kultūriniams renginiams. - Ko palinkėtumėte mokiniams, nusprendusiems savo gyvenimą susieti su informatika? - Informatika – labai plati sfera. Programavimas - tik viena iš jos atšakų, suskylanti į dar smulkesnes sritis. Aš palinkėčiau pasirinkti širdžiai artimiausią sritį ir gilintis tik į ją, kad būtumėte geriausi. Universitetas paruošia žmogų, kuris išmano daug, bet viską paviršutiniškai, todėl tik nuo jūsų pačių domėjimosi priklauso, kokiais specialistais tapsite.
Inesa RINKEVIČIŪTĖ
|
|
