Erlėniškius vienija bendras darbas ir sumanymai

Kitais metais Erlėnų bendruomenė švęs savo gyvavimo dešimtmetį. Erlėniškiai tikisi, kad šią progą galės paminėti jau visiškai atnaujintose bendruomenės namų patalpose. Jose didieji darbai pabaigti, o bendruomenės pirmininkas Vytautas Vaičiulis su kitais aktyviais bendruomenės nariais siekia, kad visiems Erlėnų ir aplinkinių kaimų gyventojams skirtas pastatas būtų jaukus tarsi savi namai, skatinantys bendruomeniškumui, veiklai.

Erlėnų bendruomenės pirmininkas Vytautas Vaičiulis pasakojo, kad po remonto bendruomenės namai turės patalpas, kuriose galės rengti ir didesnius renginius. Erlėniškiai bendruomenės patalpose švenčia tradicines šventes, rengia seminarus.

V.Vaičiulis prisimena, į kokias patalpas bendruomenė įsikėlė 2003 metais – buvęs darželio pastatas buvo supelijęs, šaltas, remonto nematęs keletą dešimtmečių. Bendruomenė per keletą metų bendromis jėgomis patalpas „prikėlė“ – dabar jos jau beveik visiškai suremontuotos.

„Be aktyvių bendruomenės narių nieko nebūtume padarę. Žmonės dirbo, negailėjo savo laiko. Bendruomenės reikalai vienija Erlėnų, Dvaralio, Kadagyno, Vinginės, Šaučikių, Alkos kaimus, kuriuose gyvena beveik 500 žmonių. Dauguma gyventojų yra vyresnio amžiaus žmonės, dirbantys nedideliuose savo ūkiuose. Tačiau turime ir jaunų ūkininkų šeimų. Visos šios gyvenvietės yra įsikūrusios apie 40 km nuo Kretingos. Savo kaime nebeturime kultūros namų, ilgą laiką vienintelis kultūros židinys buvo nedidelė Erlėnų biblioteka. Joje kažkada ir kilo mintis įkurti bendruomenę – norėjome atgaivinti kultūrinį gyvenimą kaime, skatinti gyventojų aktyvumą bei norą pagelbėti vienas kitam“, - kalbėjo V.Vaičiulis.

Pasak jo, visas kultūrinis bei šviečiamasis kaimo gyventojų darbas vyksta bendruomenės patalpose. Todėl taip svarbu buvo jas suremontuoti ir pritaikyti patogiam naudojimui.

„Savo sumanymuose nelikome vieni – finansavimą gavome iš Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės.

Bendruomenės nariai aktyviai dalyvavo ir rengiant projektus ministerijai, ir savanoriškai dirbdami per remontą. Pasikeitėme langus, duris, sudėjome naujas grindis“, - atliktus darbus vardijo V.Vaičiulis.

Pastatas jau turi ir naują stogą, o neseniai bendruomenė gavo dar 55 tūkst. Lt finansavimą bendruomenės patalpoms plėsti bei remontuoti.

„Šių metų pradžioje buvo panaikintas Alkos medicininis punktas, įsikūręs buvusiame darželyje. Kreipėmės į Savivaldybę, kad ši patalpas perduotų bendruomenei. Sutikimą gavome, tačiau norėdami tinkamai panaudoti šiuos kambarius, turime padaryti remontą. Už paskirtus 55 tūkst. Lt pakeisime duris, grindis, sujungsime kelias patalpas ir įrengsime didesnę salę, išspręsime vietinio šildymo problemą“, - apie būsimus darbus kalbėjo V.Vaičiulis.

Neseniai pakeistas bendruomenės namų stogas.

Jis įsitikinęs, kad patalpų bendruomenei nebus per daug – po pirmųjų remonto darbų bendruomenė pagausėjo, pradėjo aktyviau dalyvauti kaimo gyvenime, nori kuo daugiau renginių, paskaitų.

„Mūsų bendruomenės namais pasidžiaugia ir atvykę svečiai, ir saviškiai. Patalpomis gali naudotis visų aplinkinių kaimų gyventojai, į svečius kviečiamės ir savo kaimynus – Juodupėnų, Laivių, Imbarės, Leliūnų, Kalnalio bendruomenes. Jaukiose ir šiltose patalpose kaimo moterys renkasi dainuoti, vaikai, jaunimas, vyrai mėgsta čia sportuoti. Rengiame šventes – vakarones, valstybinius minėjimus, tradicinių valgių vakarus. Bendruomenės iniciatyva organizuojami ne tik kultūriniai, bet ir švietėjiški renginiai. Turėjome seminarų apie sūrių ir pieno varškės desertų, mėsos gaminių gamybą, užtrūkusių ir šviežiapienių karvių šėrimo svarbą ir ypatumus“, - sakė V.Vaičiulis.

Bendruomenės pirmininkas pastebėjo, kad kuo kaimas toliau nuo rajono centro, tuo žmonės labiau yra ištroškę renginių, pasibuvimų – vos vienas kitas gali sau leisti nuvykti į šventes Kretingoje.

„Bendruomenės taryba atlieka ir kultūros darbuotojų vaidmenį. Jei ne biblioteka ir bendruomenė, kaime kultūrinių renginių nebūtų. Sunku net bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis. Juk jei kaimas turi kultūros namus, jų saviveiklininkai išvyksta į kitų bendruomenių vakarones, atvyksta svečių. Kaip ir visi kaimai, susiduriame su žmonių senėjimo problema.

Jauniems žmonėms kaime nėra darbo, gerų gyvenimo sąlygų. Tačiau šioje srityje bendruomenė mažai ką gali pakeisti – politiką turi vykdyti visa rajono valdžia, dar daugiau - valstybė turėtų imtis kažkokių veiksmų, kad kaimas netuštėtų, jaunimas iš jo nebėgtų“, - įsitikinęs V.Vaičiulis.

Vis dėlto bendruomenė daro viską, kas įmanoma, kad bent jau likusiems jauniems žmonėms kaimas būtų patrauklus, kviečiantis grįžti.

„Po truputį judame į priekį. Suremontavę patalpas, ketiname imtis naujo projekto. Norime bendruomenės patalpose pastatyti stalo teniso įrangą, įsigyti treniruoklių. Sportuoti nori ne tik jaunimas, bet ir kaimo moterys bei vyrai. Norėjome kaime gauti sklypą ir jame įrengti erdves jaunimui. Tačiau tam negavome Savivaldybės pritarimo. Labai nenorime, kad būtų privatizuotas sklypas prie Erlėnų kaimo paminklo. Ten galėtume įrengti gražų parką, gal net sporto aikštelę. To sklypo bendruomenės žinion negavome. Tačiau savo jėgomis bandysime tvarkytis, rašysime projektą – gal pavyks pasiekti savo tikslų“, - planais dalijosi V.Vaičiulis.

• Rašyti komentarą (8)