|
|
|
Kretingoje gaminamus daugiabučius įvertino norvegai
Lietuviams vis dar skeptiškai žvelgiant į medinius karkasinius namus, Kretingoje įsikūrusi bendrovė „Kegesa“ džiaugiasi per kelerius metus pramynusi kelią į Norvegijos rinką. Čia laivais atplukdomi skydiniai karkasiniai moduliai, iš kurių sukonstruojami daugiabučiai net iki penkių aukštų. „Nieko naujo nesugalvojome: namai pramoniniu būdu mūsų šalyje buvo gaminami ir seniau. Tiesiog šią patirtį pritaikėme daugiaaukščiams. Tokia statyba yra greitesnė ir pigesnė, mūsų darbas nėra priklausomas nuo gamtos sąlygų“,- teigė Petras Kiminius, kurio žiniomis, jo vadovaujama bendrovė „Kegesa“ yra vienintelė Lietuvoje, galinti pagaminti karkasinius modulius daugiabučiams. Į Norvegiją yra eksportuojama visa bendrovės „Kegesa“ modulių daugiabučiams produkcija - per šiuos metus ji pastatė tiek daugiabučių, kad jų bendras plotas siektų 6 tūkst. kv. metrų. Veiklą plečiančios bendrovės direktorius P.Kiminius tikisi, kad kitais metais šį rodiklį pavyks padidinti iki 10 tūkst. kv. m, kas sudarytų apie pusantro šimto butų, kurių kiekvieno plotas - apie 70 kv. metrų. „Svarbiausia - kad mes sukūrėme darbo vietas maždaug 60 žmonių, iš kurių beveik 40 yra kretingiškių“,- teigė P.Kiminius, pasidžiaugęs, kad bendrovei pavyko įveikti sunkmečio išbandymą ir jos produkcija Skandinavijoje yra laukiama. Kretingoje pagaminti moduliai į Norvegiją atkeliauja laivais, o ten dirbančiai brigadai iš jų belieka surinkti daugiabutį – vaizdžiai tariant, tarsi pastatyti namą iš kaladėlių. „Kol darbininkai Norvegijoje įrengia pamatus daugiabučiui statyti, mes jau pagaminame jo modulius, kad juos atgabenus būtų galima tęsti darbus vietoje. Vieną modulį pagaminame per 20-25 darbo dienas ir jis būna visiškai įrengtas. Pavyzdžiui, jei tai yra butas, jame jau yra elektros instaliacija, priešgaisrinė signalizacija, santechnika bei kanalizacija, išklotos plytelės, įrengta buitinė technika ir šviestuvai – viskas, ko reikia. Norvegijoje darbininkai šiuos modulius sujungia vieną su kitu ir visą daugiabutį „pririša“ prie vietovės – nutiesia komunikacijas, įrengia laiptines, terasas, pakloja stogą ir pasirūpina viso pastato apdaila. Taigi daugiabučio statyba būna baigta per 2-3 mėnesius. Iš išorės modulinis karkasinis skydinis daugiabutis niekuo nesiskiria nuo pastatytųjų kitokiu būdu“,- pasakojo P.Kiminius, demonstruodamas jau įgyvendintų projektų nuotraukas.
Paklaustas, o kur lieka erdvės šeimininkų kūrybiškumui patiems įsirengiant savo būstą, P.Kiminius nusišypsojo ir prabilo apie iš esmės skirtingą lietuvių ir norvegų požiūrį į savo namus. „Lietuviams namas yra gyvenimo tikslas. Tačiau juk jis tėra vieta gyventi, o tikslas turėtų būti visai kas kita. Norvegui pakanka trijų rūšių dailylenčių, kad pasirinktų jam tinkamiausias. O lietuvis? Jis apvažiuos visas dailylenčių parduotuves, peržiūrės tūkstančius pavyzdžių, kol galų gale išsirinks jam labiausiai patikusias. Argi verta skirti tiek jėgų ir laiko namui? Nereikia painioti vertybių. Argi Lietuvoje kuris nors pirktų tokias pačias lauko duris, kaip ir jo kaimynas? Jokiu būdu. O norvegai dėl to visai nesuka galvos – svarbu, kad jiems būtų patogu gyventi. Štai kodėl turime tokias chaotiškas gyvenvietes, kuriose kiekvienos sodybos tvora – vis kitokia“,- kalbėjo P.Kiminius, kurį žavi skandinaviškas požiūris į statybas ir nuosavą būstą. Anot jo, norvegams nesuprantama, kaip žmonės gyvena akmeniniuose namuose, užuot įsikūrę mediniame – jaukiame, ekologiškame ir ilgaamžiškame – būste. „Prisilieskite prie plytos ir prie medžio. Kur jaukiau? Tačiau lietuviui atrodo, kad visų tvirčiausias namas – tik iš dirbtinių akmenų, nors, pasidairius į kaimus, pamatysime, kad senos trobos, kurios gerai suręstos iš medžio, tebestovi ir šiandien. Medis pergyvena žmogų, ir analogiškos medžiagos, kuri galėtų jį pakeisti, nežinau“,- kalbėjo P. Kiminius, pastebintis, kad vis dažniau mūsų tautiečiai, pabuvoję Skandinavijoje, palankiau vertina karkasinius medinius namus ir nebeturi abejonių, kad jie galėtų būti nepatvarūs ar pralaidūs šalčiui. „Nejaugi manote, kad norvegai gyventų šiuose namuose, jei būtų kitaip? Tiesiog statant karkasinius medinius namus statybininkai turi būti aukštesnės kvalifikacijos ir tiksliai laikytis statybos technologijos bei statybos projekto. To neišmanantis žmogus pasistatęs namą bus juo nepatenkintas – daug paprasčiau dėti plytą ant plytos ir vėliau po apdaila paslėpti nelygumus. Mes naudojame tik gerą baldinę medieną, tad galime būti ir garantuoti dėl statybų kokybės,- kalbėjo P.Kiminius. - Nors daugėja žmonių, kurie pripažįsta medinio karkasinio namo pranašumus, tačiau statydamas namą vis tiek dažniau pasirenka dirbtinį akmenį. Šis psichologiškai atrodo tvirtesnė medžiaga. Ir nors niekas, kad ir kaip nusimano apie techniką, pats negamina automobilio, lietuvis namą, kuris yra ne mažiau inžineriškai sudėtingas dalykas, statosi pats, nesikonsultuodamas nė su architektu. Nemanau, jog taip yra tik dėl noro sutaupyti – tai kodėl išlaidaujama statant 200-300 kv. metrų ploto namus, nors šeimai visiškai pakanka 70-80 kv. metrų būsto. Juk būstas reikalingas tik trims funkcijoms: pasigaminti valgį, patenkinti higienos poreikius ir pailsėti. O namas reikalingas tik dėl noro susikurti privatumą – galimybės kieme atsigerti puodelį kavos ar basomis pavaikščioti po veją. Tik dabar atsiranda 70-100 kv. metrų dydžio namų projektų poreikis. Anksčiau klientai į tokius nė nežiūrėjo“. Kita vertus, P.Kiminius kalbėjo, negalima kritikuoti vartotojų – jei rinkoje atsiranda nauja ir dėmesio verta prekė, ji netrunka prigyti. Tačiau Lietuvoje, anot P.Kiminiaus, trūksta ir karkasinių nuosavų namų gamintojų.
|
|
