Bendruomenė šventė atlaidus ir lenktyniavo

Tradiciniuose Tūbausių bažnyčios šv.Henriko atlaiduose apsilankęs šiuo metu Vokietijoje gyvenantis šios parapijos puoselėtojas tėvas Leopoldas prisipažino: pagaliau išsipildžiusi viena didžiausių jo svajonių – jis matąs Kurmaičių, Tūbausių, Dimitravo, Tarvydų ir Genčų kaimų bendruomenę vieningą ir kartu.

Tikinčiųjų bendruomenė po šv. Mišių susitiko pabendrauti prie bendro vaišių stalo.

Pasibaigus iškilmingiems šv.Henriko atlaidams tėvas Leopoldas vos spėjo sveikintis ir šnekučiuotis. Kunigas džiaugėsi, kad nors ir nebėra parapijos vedlys, dar daugelį pažįstąs ir neatsidžiaugiąs, kad tikintieji taip pat jo nepamiršę.

„Kai atvykau dirbti į Tūbausius, turėjau vieną norą – kad žmonės būtų vieningi ne tik kaip tikintieji, bet ir kaip bendruomenė. Svajojau, kad visi aplinkiniai kaimai vieną dieną kartu švęs bažnyčios ir bendruomenės šventę. Pagaliau tai įvyko – matau žmones vieningus, draugiškus. Kiekvienas jų tebėra mano širdyje, be galo jais džiaugiuosi. Šiandien atlaiduose yra taip, kaip parašyta Biblijoje, – iš įvairių dalių Viešpats padarė viena“, - tradicine Kurmaičių bendruomenės švente bei atlaidais džiaugėsi tėvas Leopoldas.

Kurmaičių bendruomenės pirmininkas Vytautas Viščiūnas sakė, kad didžiausios bažnyčios ir bendruomenės šventės kartu minimos nuo praėjusių metų. V.Viščiūnas įsitikinęs, kad švenčiant kartu su bažnyčia, bendruomenė dar labiau stiprėja, nes vienoje vietoje susitinka skirtingos kartos.

„Esame nemaža kaimo bendruomenė: vien Kurmaičiuose gyvena apie 800 žmonių, o kartu su Genčų, Tūbausių, Dimitravo, Tarvydų kaimais turime apie 1 tūkst. 200 mūsų bendruomenės narių. Nėra lengva draugėn sutelkti tiek daug gyventojų. Visų norai, poreikiai yra skirtingi. Todėl ir rengiame įvairialypę šventę. Svarbu stiprinti parapiją, taip puoselėjant tradicijas, istoriją, tikėjimą. Kartu norime tvirtinti ir naujuosius bendruomenės papročius – kasmet visi susirenkame į linksmą šventę, kur sportuojame, linksminamės, klausomės koncertų, skiriame apdovanojimus. Tokiu būdu didžiausia metų šventė tampa įdomi kiekvienam bendruomenės nariui – tikinčiajam, mažam, dideliam, jaunam, senam ar parvykusiam aplankyti giminių, draugų“, - kalbėjo V.Viščiūnas.

Šiemet šventės organizatoriai nusprendė įvesti ir keletą naujovių. Vakare, prasidėjus šventės apdovanojimų ceremonijai bei koncertui, V.Viščiūnas pasveikino 15 naujų bendruomenės narių.

„Įprastai apdovanodavome gražiausių, tvarkingiausių sodybų savininkus. Kadangi tai – nebe naujovė, šią ceremoniją užtektų pakartoti kas keletą metų. Vietoj to turėsime naują tradiciją – apdovanosime tais metais Kurmaičiuose ir aplinkiniuose kaimuose gimusius vaikus. Per šiuos metus jų gimė 15 – jiems ir įteikėme sertifikatus, pažyminčius, kad jie yra visateisiai bendruomenės nariai, padovanojome žaislų“, - naujovę pristatė V.Viščiūnas.

Tūbausių bažnyčioje – šv. Henriko atlaidai.

Kretingos kultūros centro Kurmaičių skyriaus meno vadovas Donatas Žilinskas šventės dalyvius taip pat pakvietė išbandyti renginio naujovės. Pirmą kartą Kurmaičių tvenkinyje buvo surengtos baidarių lenktynės, kuriose varžėsi keliolika įvairaus amžiaus komandų.

„Kiekvienai bendruomenei yra svarbu turėti svarbiausią ir didžiausią metų šventę. Dažniausiai tai – vasaros šventė, kurioje dalyvauti neatsisako nei senas, nei jaunas, tokios šventės neretai sugrįžti į gimtinę paskatina ir buvusius kurmaitiškius. Džiugu, kad savo svarbiausią šventę galime minėti kartu su svarbiausia savo parapijos švente – šv.Henriko atlaidais“, - sakė D.Žilinskas.

Kretingos kultūros centro Kurmaičių skyriaus vedėjas Donatas Žilinskas pastebėjo, kad Kurmaičių bendruomenė kasmet darosi vis stipresnė – jau nebereikia prašyti pagalbos organizuojant šventes, žmonės patys siūlosi padėti.

„Gražu žiūrėti, kaip moterys bažnyčiai papuošti pina vainikus, vyrai sustato suolus prie bendro stalo, bendruomenė susineša vaišių ir dalijasi. Žmonės nebelaukia, kol pakviesi prie jau paruošto produkto – patys stengiasi, kad šventė būtų turtinga renginių ir reginių, praeitų sklandžiai. Taip ir dirbti lengviau – nereikia sukti galvos, kad visi liktų patenkinti“, - prisipažino D.Žilinskas.

Senbuvis tūbausiškis Petras Rimkus pasidžiaugė, kad jaunimui ir dar energingai vyresniųjų kartai kiekvienais metais yra galimybė susitikti ir pabūti kartu, o senoji karta dar galinti susitikti tokiuose kiekvienam bendruomenės tikinčiajam svarbiuose šv.Henriko atlaiduose.

„Šie atlaidai yra ypatingi – juk Henrikas yra mūsų bažnyčios fundatorius ir patronas. Bažnyčia kilo labai sunkiais laikais – karo metais. Nebuvo jokios technikos – didžiulius akmenis ir plytas tempė arkliai bei ant nugarų nešė žmonės. Ir aš pats, galima sakyti, stačiau šią bažnyčią. Nors dar visai jaunas vaikis tebebuvau, manęs paprašė iškasti pagrindinio altoriaus pamatą. Iki pat šiol prisimenu šį svarbų darbą ir kiekvieną kartą į Tūbausių bažnyčią įžengiu pakylėtas ypatingos nuotaikos bei tikėjimo“, - sakė P.Rimkus.

• Rašyti komentarą (1)