|
|
|
Sodų spalvos – tarsi iš močiutės skarelės
Rytoj „Žemaitijos“ sodininkų bendrija minės 25 metų gyvavimo sukaktį – per šį laiką, pastebi bendrijos pirmininkas Rimantas Staponas, sodai pasikeitė neatpažįstamai: vietoj daržų išaugo gyvenamųjų namų kvartalas, kurį gyventojai, turėdami darbščias rankas ir romantišką dvasią, pavertė kaimiškos ramybės ir grožio oaze.
„Man prieš akis išliko vaizdas iš vaikystės, kai močiutės puošdavosi spalvingomis gėlėtomis skarelėmis, kurių joms atsiųsdavo giminaičiai ar bičiuliai iš Amerikos. Atsimenu, kaip prašydavau močiutės, kad ji tokią skarelę patiestų ant pagalvės, ir aš į ją žiūrėdavau – mat taip gražu buvo, vis negalėjau atsigėrėti, - pasakojo Juzefa Karbauskaitė, kuri į sodininkų bendriją „Žemaitija“ atsikraustė prieš septynerius metus. – Taigi tvarkydama savo aplinką, aš vis matau tą močiutės skarelę ir stengiuosi jos stilistiką, spalvas, jose nupieštą gėlių vaizdą perkelti į gėlių darželius. Man visko reikia daug, kad tarp gėlių nebūtų tuščių tarpų, kad visada kas nors žydėtų. Ir svarbiausia – aplinkoje atrodytų natūraliai, ne „steriliai“. Idėjas pasiūlo gamta J.Karbauskaitės išpuoselėta aplinka atkreipė dėmesį ir komisijos, kuri rinko gražiausius „Žemaitijos“ sodus, dėmesį. Komisija išrinko trylika gražiausių sodų, o iš jų trys, tarp kurių – ir J.Karbauskaitės, įvardinti prizinių vietų laimėtojais. Visi gražiausiai aplinką besitvarkantys sodų šeimininkai bus pagerbti per rytoj 16 val. prasidėsiančią „Žemaitijos“ sodininkų šventę. „Nieko pas mane čia gražaus nėra,- tokio įvertinimo kuklinosi J.Karbauskaitė. – Nieko nedarome dėl parodos – tiesiog stengiamės išlaikyti kuo daugiau natūralumo ir specialiai nelyginome vejos teritorijos, nusprendę ją palikti tokią, kokia yra. Pati aplinka padiktavo, ir kaip pagražinti slėnį kanalo link – vietoj pakalniui besileidžiančio griovio įrengėme laiptus, kuriuos apsodinome gėlėmis. O pakalnėje įsirengėme sau mielą pavėsinę, kur per šventes susėdame su giminėmis ir draugais – šurmuliuodami ten, mes niekam netrukdome. Kitas sodininkas užsiveistų sodą su įvairių veislių vaismedžiais ir vaiskrūmiais, o mes pasisodinome ąžuoliukų, pušaičių, eglaičių. Iš 14 arų ploto nebus nė vieno aro, kiek užima mūsų daržas. Bet mums taip gražiau.“ Darną su gamta J.Karbauskaitė išlaiko ir dirbdama darže, sode, kur nenaudoja jokių chemikalų. „Mūsų ekologiškas ūkis – tai dėl savo širdies ramumo. O derlių pasidaliname: užtenka ir kirminams, ir mums. Dar ir savo artimuosius šviežiomis ekologiškomis daržovėmis bei vaisiais pavaišiname“,- linksmai pasakojo J.Karbauskaitė, prisipažinusi, kad po darbo dienos nesulaukianti, kada galės įleisti pirštus į žemę. Nepabūgo iššūkio Lankantis Raimondo Staniaus sode, kuris taip pat tapo gražiausių sodų konkurso prizininku, sunku patikėti, kad čia dar prieš šešerius metus buvęs visos bendrijos sąvartynas, kurio kalnas siekęs namo stogo aukštį. Tačiau tris dukras auginanti Stanių šeima nepabūgo iššūkių ir, įsigiję 12 arų ploto teritoriją, ją iškuopė, sutvarkė ir apgyvendino tėviškės dvasią. „Čia buvo pati bjauriausia vieta, bet mus sužavėjo tai, kad yra nuošali, šalia – kanalas, pamiškė, netgi matome netoliese stirnaites laigant, kiškius, lapes bėgiojant. Pasistatyti namą ir čia įsikurti pavyko per metus – žmogaus rankos daug gali padaryti. O dabar lyg ir mieste gyvename, tačiau jaučiamės kaip kaime: čia ramu, daug erdvės, kurios puošdami aplinką stengiamės neperkrauti. Abu su žmona Aldona esame tikri kaimo vaikai, todėl ir savo sodybos aplinką puošiame taip, kad ji mums primintų tėviškę“,- kalbėjo R.Stanius, kuris pasidžiaugė įgyvendinęs savo idėją – šulinį papuošęs senoviška aukšta svirtimi. Tarsi vienos dainos natos ji gražiai aplinkoje pritampa drauge su medinėmis sūpynėmis, hamaku, suolais, skoningais gėlynais – net spalviažiedės gėlės „apgyvendintos“ medinėje kaimiškoje statinėje, o prie pavėsinės įrengta laužavietė su turistiniu puodu žuvienei virti. Prie mažosios architektūros statinių iš medžio dera akmenimis grįsti takai ir sodybos akcentais tapęs alpinariumas bei pavieniai akmenys, įdomūs savo forma ir tekstūra.
„Nenorime pernelyg užgožti erdvės, mums buvo svarbu, kad vaikai čia laisvai jaustųsi, turėtų savo kiemą ir rastų, ką jame veikti. Grožis neturi trukdyti žmogui patogiai gyventi“,- įsitikinęs R.Stanius, kuris spėja tvarkyti ne tik savo sodybą, bet ir šalia jos esantį kanalą – jo pakrantes išvalęs nuo brūzgynų, apsodino eglaitėmis, kurios suaugusios sodus užstos ir nuo gūsingų vėjų. Nepritrūksta išmoningumo „Kai čia prieš 6-7 metus atsikraustėme gyventi, buvau tvirtai nusistačiusi – nebus jokių gėlynų. Tik veja ir gal keli medžiai, krūmai, - dabar jau juokiasi prisiminusi Reda Stonkienė, kurios sodyba buvo pripažinta viena gražiausių „Žemaitijos“ sodininkų bendrijoje. – Bet kažko vis trūko, lyg nyku be gėlių atrodė. O pasodinus vienur gėlių, žiūrėk – jau ir kitoje vietoje jų prisireikia. Aplinkos tvarkymo darbus pamėgo ir mano vyras.“ R.Stonkienė pasakojo idėjų, kaip pagražinti sodo sklypą, niekuomet nepritrūkstanti – tris vaikus auginanti šeima labiau pasigenda laiko viskam įgyvendinti. Besisvečiuodama pas giminaičius ar bičiulius, R.Stonkienės akis iš karto pastebi įdomesnį augalą ir pasinaudoja proga jo daigelį parsinešti ir į savo namus. Stonkai neskubėjo pirkti ir kitų medžiagų sodybai puošti – akmenų, iš kurių savomis rankomis išgrįsti takeliai ir sumūrytas lauko židinys, - jų prisirinko iš laukų, įdirbdami žemę. „Visada mieliausias atrodo tas sodybos kampelis, kurį dar neseniai įsirengei ir nespėjai atsidžiaugti,- pasakojo R.Stonkienė, nepritrūkstanti kūrybiškumo aplinkai puoselėti. – Tik prieš savaitę mūsų sodyboje atsirado suolas, kurio „kojomis“ tapo ratai nuo grėbiamosios – juos parsivežėme iš kaimo. Būtent tokį suolą sumanė mano vyras, jis pats šią idėją ir įgyvendino.“ Tvarkosi ne visi Sodininkų bendrijos „Žemaitija“ pirmininkas R.Staponas teigė, kad gražiai tvarkomų sodų bendrijoje vis daugiau – kaimynai vienas nuo kito „užsikrečia“ grožio virusu. Tačiau gražiausias sodybas atrinkusi komisija atkreipė dėmesį ne tik į estetinį vaizdą, bet ir tai, ar šeimininkai laikosi aplinkosauginių reikalavimų, pavyzdžiui, yra pasirūpinę tvarkingu vandentiekiu, nuotekomis, ar prižiūri sode esančius mažosios architektūros statinius, kokia yra augalų veislių įvairovė. „Per šventę pagerbsime ne tik gražiausiai besitvarkančius šeimininkus, bet ir skirsime Sodininkų bendrijos džentelmeno nominaciją Raimondui Ubiui, kuris geranoriškai prisideda prie visai bendrijai reikalingų ūkinių darbų“,- sakė R.Staponas. Tuo pačiu, teigė pirmininkas, bus pagarsinti ir blogiausiai besitvarkantieji, kuriems bus įteiktas šmaikštus prizas – šluota. „Apleistų sodų turime apie 10 proc. Norėtume paprašyti jų savininkus nusipjauti žolę, nugenėti gyvatvores ir savo netvarka neerzinti kaimynų“,- sakė R.Staponas. Ateityje taps miesto dalimi Pasak R.Stapono, kuris bendrijai vadovauja nuo 2004-ųjų, šiuo metu sodininkų bendrijoje „Žemaitija“, kuriame yra 406 sklypai, gyvena 60 šeimų. Daugiausiai tai – jaunos šeimos bei tie, kurie miesto triukšmą norėjo iškeisti į kaimišką ramybę. Dalis sklypų taip ir liko su nebaigtomis statybomis – jų šeimininkų viltis čia apsigyventi sudaužė pasunkėjusi finansinė padėtis arba apsisprendimas verčiau gyventi emigracijoje. Anot R.Stapono, per ketvirtį amžiaus sodininkų bendrija „Žemaitija“ labai pasikeitė: vietoj daržų čia išaugo gyvenamųjų namų kvartalas, kuris ateityje, ko gero, bus prijungtas prie miesto. „Jau perdavėme elektros tinklus bendrovei „Lesto“, o dabar Vyriausybė yra sudariusi galimybę Savivaldybei perduoti ir bendrijos kelius, kuriais iki šiol mes rūpinamės savarankiškai. Per mūsų bendriją eina ir dujotiekis, tad gyventojai turi galimybę prie jo prisijungti. Savivaldybei esame pateikę prašymą, kad mūsų bendrijai būtų atvesta kanalizacija ir vandentiekis, nes gyventojams vandens ne visada yra pakankamai. Turime bėdų ir su melioracija“,- aktualijomis pasidalino R.Staponas. Bendrijos valdyba rūpinasi ir tuo, kad sodų keliai būtų ne tik prižiūrėti, bet ir pakankamai platūs, tad kontroliuoja, kad sodininkai nepiktnaudžiautų pasisodindami per arti ar per aukštą gyvatvorę.
|
|
