Kaimas klesti tik būdamas kartu

Laivių bendruomenei, kaip ir daugeliui rajono bendruomenių, dar nėra dešimtmečio. Jos pirmininkė Irena Šetkienė sako, kad šiais laikais, kai spaudžia krizė ir nėra valstybinio finansavimo, viena bendruomenė mažai ką gali – tenka bendradarbiauti. Tačiau tokiu būdu bendruomenės grįžta prie savo prado ir tikslo – vienyti kaimo žmones kasdienybėje, darbe, bėdoje ir linksmybėse.

Laivių bendruomenės pirmininkė Irena Šetkienė sakė, kad kultūros namai atgyja tik aktyvių kaimo gyventojų dėka.

„Laivių bendruomenė vienija Laivius, Žeimius ir Tuzus. Iš viso – 340 gyventojų. Vos telpame į salę, kai susirenkame į renginius. Bendruomenei priklauso 75 žmonės. Tačiau ne nuo narių skaičiaus priklauso bendruomenės veikla, sėkmingi darbai. Bendruomenės klestėjimą nulemia žmonių aktyvumas ir gebėjimas bei noras bendradarbiauti. Viena bendruomenė yra niekas. Norėk padaryti šventę – negi kiekvieną kartą koncertuos vis tie patys saviveiklininkai? Bendradarbiaujant su kitomis bendruomenėmis, galima vieni pas kitus važiuoti, semtis patirties rašant projektus, kartu keliauti. Štai su imbariškiais jau turėjome ne vieną bendrą kelionę, gelbstime vieni kitiems per šventes“, - pasakojo nuo 2008 metų Laivių bendruomenei vadovaujanti I. Šetkienė.

Pasak jos, norint, kad kaimas klestėtų, bendruomenė gyvuotų, reikia tvarkytis kaip savo namuose – atsakingai, negailint jėgų. „Tik tada, kai valdoma taip, kaip namuose, yra tvarka. Juk namų ūkį visi stengiamės vesti apgalvodami, ekonomiškai. Taip ir bendruomenėje – kai galvoju ir tvarkausi, kaip namuose, tik tada kažką įmanoma pasiekti. Štai kodėl svarbu yra stiprinti bendruomenę, kaip yra stiprinami ir puoselėjami šeimos santykiai. Be žmonių nieko nebus – reikia kažkaip juos pritraukti veiklai. Neužtenka būti tuo vadinamuoju popieriniu bendruomenės nariu. Reikia būti aktyviu žmogumi. O kaip sudominti?

Stengtis. Esame toli nuo rajono centro, žmonės užsimanę nenuvažiuoja į renginius, koncertus, teatrus. Tačiau būdami savo erdvėje banalumo irgi nenori – trokšta kiekvieną kartą kažko kitaip. Todėl kiekvieną kartą rengdami šventę, vis ką nors sugalvojame – kviečiame kaimynų meno kolektyvus. Štai tada praverčia bendradarbiavimas. Puošiamės, skirtingus atlikėjus kviečiame, atrakcijas galvojame. Gal ne visada turime pilną salę žmonių. Bet jei sugalvojame ką nors naujo, žiūrėk, žmogus papasakos nebuvusiam kaimynui, gal šis, suviliotas naujovės ir tikėdamasis staigmenos, kitą kartą ateis“, - vadovavimo bendruomenei subtilybėmis dalijosi I. Šetkienė.

Taip įprastos bendruomenės šventės – Mindauginės, šv.Velykų giesmių popietės, valstybinės šventės, rudens vakaronės – kaimo žmones pasitinka vis kitokios.

„Dar vienas pastebėjimas: tai senovėje bendruomenė kartu visus darbus dirbdavo. Dabar gi kiekvienas paskendęs savuose rūpesčiuose, todėl bendruomenė labiau atlieka kultūrinimo funkciją. Štai kodėl bendruomenei svarbu bendradarbiauti ir su kultūros darbuotojais, nes bendruomenė atlieka ir švietėjišką, kultūrinimo misiją. Turime pripažinti – nėra lengva prisivilioti žmones groti, dainuoti, šokti, todėl reikia dirbti išvien. Taip jau atsitikę Laiviuose – vasarą, kai šilta, visi turi darbų, - prisišaukti į saviveiklininkų būrelius sunku. Žiemą kaip ir būtų laiko, bet kita bėda – kultūros namuose taip šalta, kad kalbos apie repeticijas nė būti negali“, - sakė I. Šetkienė.

Anot jos, jei ne bendruomenė, kultūros namų Laiviuose nebūtų likę. Milžiniškas pastatas jau seniai griūva, jame nėra normalaus šildymo. Tik bendruomenei įsikėlus į kultūros namų patalpas, prasidėjo kova dėl pastato išlikimo.

„Tik bendruomenės dėka pastatas yra gyvas. Iš pradžių buvome įsikūrę kitur, bet kėlėmės į kultūros namus, kad jų iš mūsų neatimtų. Kartais mums sako: iki Salantų - tik du kilometrai, negi neužtektų Salantų kultūros centro. Gal ir užtektų, bet kas eis ar važiuos tuos du kilometrus. Visi nori turėti savo. Kaip svarbu turėti savo kaimo bendruomenę, taip svarbu turėti ir kultūros namus. Nes be šių dviejų dalykų kažin kokie ir kur būtume“, - įsitikinusi I. Šetkienė.

Norėdama suaktyvinti bendruomenės veiklą, paskatinti žmones lankyti meno užsiėmimus kultūros namuose, I. Šetkienė parašė projektus šildymui įrengti. Vietinės veiklos grupė paskyrė 28 tūkst. Lt šildymo sistemai sumontuoti.

„Bendruomenės patalpas galime šildyti tik elektra. Todėl protingiausia ir ekonomiškiausia bus įrengti infraraudonųjų spindulių radiatorius: kai žinosime, kad reikia būti patalpose, įjungsime, ir tuoj prišils. Kai patalpos tuščios, šildymą išjungsime. Reikia taupyti kiekvieną centą – juk bendruomenė gyvena tik iš nario mokesčio ir gyventojų skiriamų 2 proc. Todėl kiekvieną pirkinį gerai apmąstome, bendruomenėje bet kaip pinigais švaistytis negalima“, - kalbėjo I. Šetkienė. Ji tikisi, kad pritraukti žmones veiklai pavyks ne tik įrengus šildymą, bet ir įvykdžius dar vieną projektą: bendruomenė gavo 100 tūkst. Lt papildomoms patalpoms įrengti.

Už šiuos pinigus bendruomenės patalpose ketinama įrengti nedidelę virtuvę, sporto salę, atnaujinti salę.

Iš Žemės ūkio ministerijos bendruomenė tikisi gauti 7 tūkst. Lt fotoaparatui, kamerai bei rašymo lentai įsigyti. „Turime nemažai renginių, norime kviestis lektorių – todėl būtina lenta, o ir įvykius norisi įamžinti. Taip po truputį su projektais ir judame į priekį. Jei beldiesi, gauni ir atsakymą – šiokią tokią paramą. Be jos vargu ar bendruomenės gyvuotų. Turi įrodyti, kad tai, ko prašai, iš tiesų yra reikalinga. Kai turėsime šildymą, patalpas, - klestėsime. Esame jaunas kaimas – 80 proc. žmonių yra iki 50 metų. Į bendruomenę jau yra atėjęs tas suvokimas, kad dirbti reikia nesavanaudiškai, o dėl kitų ir savęs tuo pačiu. Kaimas yra stiprus ir nenutolęs nuo miesto tada, kai žmonės yra kartu“, - įsitikinusi I. Šetkienė.

• Rašyti komentarą (1)