Palangiškiai jau turi savo liuteronų bažnyčią

Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis savo vyskupo lazda pabeldė į Palangos liuteronų bažnyčios duris. Šis simbolinis gestas reiškia, kad po septynerius metus trukusių statybų kurorte pagaliau duris atvėrė evangelikų liuteronų Dievo namai.

Palangos liuteronų bendruomenei priklauso 200 žmonių, tačiau bažnyčios atidarymo dieną į iškilmes atvyko ir kaimyninių parapijų, užsienio tikintieji.

Šiuos namus iš projektų į realybę perkėlė tikinčiųjų aukos – bažnyčios statybas rėmė liuteronų bendruomenė, Mažosios Lietuvos patriarchas Kurtas Vėlius, JAV liuteronų bažnyčios tikintieji.

„Be tikinčiųjų pagalbos ir užsienio rėmėjų nieko nebūtume padarę. Bažnyčios Palangoje pašventinimas ir atidarymas mums yra didžiulis įvykis ir begalinis džiaugsmas“, - jau po iškilmių kalbėjo Kretingos ir Palangos parapijų evangelikų liuteronų kunigas Darius Petkūnas.

Bažnyčios atidarymo ceremonijoje dalyvavo svečiai iš Vokietijos, JAV, Latvijos. Pirmųjų šv. Mišių naujoje bažnyčioje klausytis susirinko ne tik Palangos, bet ir Kretingos, Klaipėdos evangelikai liuteronai.

„Palangos liuteronai turėjo maldos namus, tačiau atvykdavo ir į Kretingos bažnyčią. Kretingos liuteronų bendruomenė turi 400 narių, Palangos – 200. Kol palangiškiai neturėjo bažnyčios, glaudėsi pas mus, Kretingoje. Sovietmečiu Kretinga buvo tarsi evangelikų liuteronų centras, nes Klaipėda, Kretingalė, Palanga bažnyčių neturėjo. Todėl be galo džiaugiamės, kad Palanga turės bažnyčią – į čia vyksiančias pamaldas galėsime atvažiuoti ir mes, kretingiškiai. Ypač yra gražu tai, kad bažnyčią simboliškai pastatė tikintieji – statybose nebuvo panaudotas nė vienas valdiškas litas, visas lėšas sudėjo tikintieji ir užsienio rėmėjai“, - prieš bažnyčios pašventinimą kalbėjo kretingiškė Rūta Šulskienė.

Stipria liuteronų bendruomene džiaugėsi ir bažnyčios apdailos meistras kretingiškis Vaidas Benetis.

„Tai – mano pirmoji bažnyčia. Pas liuteronus viskas taip kuklu, paprasta. Bažnyčioje ir jos pagalbinėse patalpose darbavomės 9 mėnesius. Padėti darbuotis buvo atvykę net tikintieji iš Amerikos, savo pagalbą nuoširdžiai siūlydavo ir vietiniai bendruomenės nariai“, - pasakojo V. Benetis.

Bažnyčios statybų eigą nuo pat pradžių stebėjęs palangiškis Juozas Jankauskas prisiminė, kad viskas prasidėjo nuo vieno akmens ir atrodė neįtikėtina, jog kažkada vadinamame Virbališkių rajone iškils bažnyčia.

„Gyvenu kaimynystėje, todėl padėjau tikintiesiems ir bažnyčią stačiusiems žmonėms, kuo begalėdamas – leidau naudotis tualetu, tiekdavau vandenį. Tai, kad šiais laikais statomos bažnyčios, yra didelis įvykis – vadinasi, dar nesame praradę tikėjimo, gerumo, bendruomeniškumo“, - sakė J. Jankauskas.

Kertinį bažnyčios akmenį tikintieji padėjo 2005 metų liepos 30 dieną. Iki tol palangiškiai melsdavosi privačiame name. Iki karo Palangos liuteronai turėjo bažnyčią Jūratės gatvėje, tačiau ši 1938 metais sudegė. Sovietmečiu valdžia bažnyčios atkurti neleido – palangiškiai melsdavosi Kretingos, Būtingės bažnyčiose.

Palangos liuteronų bendruomenė atsikūrė 1993 metais – nuo tada vyko darbai dėl bažnyčios statybos: vien sklypui įsigyti ir įteisinti prireikė septynerių metų. Naująją bažnyčią, kurioje įrengtos ir pagalbinės patalpos, svečių kambariai, suprojektavo architektai Irena ir Gintas Likšai.

*

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčios aukštis – 25 metrai. Jos bokšte gaudžia 3 iš Vokietijos atgabenti varpai.

• Rašyti komentarą (2)