|
|
|
Nuo modelių – ligi sklandytuvų
Kartenoje gyvenančius brolius 18-metį Ringaudą ir 12-metį Dovydą Kikalus paviliojo padangių pasaulis: jiedu abu skraido sklandytuvais, kuria lėktuvų modelius ir dalyvauja sklandymo varžybose. Skirtumas tik tas, kad brolius skiria amžius ir profesionalumas.
Vasarą sklando, žiemą konstruoja Ringaudas šiandien – jau kvalifikuotas sklandytojas, galintis sklandyti po visą Lietuvą ir skraidinti kitus žmones. Sklandytojo licenciją įgijęs prieš metus, jis dabar yra pats jauniausias Klaipėdos sklandymo klubo narys. Dabar jis rengiasi Lietuvos sklandymo čempionatui, kuris įvyks liepos pabaigoje Telšiuose. „Sklandysiu su patyrusiais asais, ko gero, vėl būsiu pats jauniausias iš visų dalyvių“, - neslėpė santūrus vaikinas. Jo brolis Dovydas jau pernai dalyvavo Kauno aerodrome surengtose vaikų sklandymo varžybose. Padangių skonio berniukas paragavo gal kokių penkerių, kai jo tėtis Arvydas, aistringas sklandytojas, sykiu pasiimdavo jį paskraidyti. Klaipėdos sklandymo klube veikiančioje vaikų sklandymo mokyklėlėje jis išmoko vaikišku sklandytuvu savarankiškai pakilti iki 5 m aukščio. „Iš pradžių važinėjausi ant lyno, paskui po truputį jau leido atsiplėšti nuo žemės. Išmokė ir nutupdyti aparatą“, - vyriškai tvirtino Dovydas. O pasibaigus vasaros sklandymo sezonui, ilgais žiemos vakarais abu broliai konstruoja sklandytuvų modelius: Ringaudas – dydžio per pusę kambario, kurių sparnų ilgis siekia 3 m - jie skirti sportinėms varžyboms, o Dovydas – mažus stendinius modelius. Modelis – lyg sumažintas sklandytuvas Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje besimokantis Ringaudas sakė, jog prieš šešerius metus pradėjęs lankyti Klaipėdos saviraiškos centro aviamodelizmo būrelį, - ten su bendraminčiais ir pradėję konstruoti pirmuosius modelius. Patys pirmieji buvę labai paprasti – iš popieriaus, po to - nedidelės raketos su parakiniais varikliukais, į orą iššaunančios parašiutus. „Iššauna ligi 200 m, o nusklendžia gana toli: užrašydavome savo telefonus, ir prašydavome žmonių, kad suradę juos mums paskambintų. Ot buvo staigmena, kai sykį sulaukėme skambučio net iš Kėdainių“, - prisiminė R.Kikalas. Vėliau vaikinas pradėjo konstruoti gerokai sudėtingesnius modelius ir praėjusį pavasarį jau dalyvavo Lietuvos jaunimo aviamodelizmo varžybose. Iš 15 užėmė devintą vietą. „Bet man tai buvo didelė pergalė: visą žiemą pats konstravau savo modelį – nuo pieštuko ir brėžinio ligi valdymo įrangos. Kiti nusiperka modelį už kelis tūkstančius ir apsimeta, kad yra asai“, - neslėpė karteniškis. Visko, ko reikia sklandytuvo modeliui – balzos – lengviausio pasaulyje medžio medienos, anglies pluošto, stiklo audinio, valdymo pultų – galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. „Tik reikia savų smegenų, išmonės, kaip viską sujungti, sukonstruoti, kad modelis kuo tobuliau sklęstų. Konstruojant reikia turėti ir labai daug kantrybės: kartais vieną medžio detalę tenka šlifuoti visą mėnesį“, - prisipažino Ringaudas. Modelis, anot jo, yra lyg sumažintas sklandytuvas. „Beveik kiekvienas profesionalus sklandytojas pradėjo nuo modelių konstravimo, - tokiems ir skraidyti yra gerokai lengviau“, - įsitikinęs vaikinas. Todėl jo ateities svajonėse – konstruoti tikrus lėktuvų modelius. 100 valandų savarankiško skrydžio Vasaras Ringaudas su tėvais leidžia sodyboje greta Klaipėdos sklandymo klubo. Įgijęs sklandytojo licenciją, kiekvieną sklandyti palankią dieną jis pradeda nuo paskraidymo, o po to kimba į darbą – jis padeda tėčiui remontuoti techniką ir taip užsidirba pinigų, nes sklandymo sportas nėra pigus malonumas. Jis turi du jam prižiūrėti paskirtus sklandytuvus: „Jantar“ – klubo ir „Foka 5“ – privataus asmens. Pats juos remontuoja, rūpinasi draudimu, moka už angaro nuomą. Vienas pakilimas į padangę kainuoja: užtempiant vilktuvu - 20 Lt, lėktuvu – 40-60 Lt. „Stengiuosi pats užsidirbti ir nežvilgčioti į tėvų kišenę. Mes, klubo nariai, patys prižiūrime klubo inventorių ir 60 ha aerodromą - kas pavasarį išrenkame akmenis ir suvoluojame“, - sakė jaunuolis. Sklandytojo patirtis ir profesionalumas skaičiuojamas ore praleistomis valandomis: Ringaudo bagažas – 100 valandų savarankiško skrydžio. „Kiekvienas skrydis – skirtingas: nuo 10 min. iki 5 val. – tiek ilgiausiai išbuvau padangėje. Kol kas toks mano asmeninis rekordas“. Aukščiausiai į orą jis yra pakilęs 2,7 km, o įprastai sklendžia 1-1,5 km aukštyje. Klaipėdos klubo sklandytojų zona – pati didžiausia Lietuvoje: sklęsti galima ligi Palangos oro uosto, Rietavo, Telšių, o prasinešus per radijo ryšį – po visą Lietuvą, išskyrus draudžiamas zonas – oro ir jūros uostus, gamyklas ar 300 m žemiau miestų. Mokosi iš paukščių „Sklandymo romantikos niekas negali pakeisti: tai - ir sportas, malonumas, azartas, ir gyvenimo filosofija. Pojūčiai sklandant – visai kitokie, negu skrendant lėktuvu, parasparniu ar kitokiu aparatu. Ir aukščio baimės nelieka, nors šiaip man būna baugu užlipti net ant angaro stogo, - neslėpė jaunasis sklandytojas. - Kiekvienas pakilimas yra kitoks: nuo pradžiamokslio – vis aukštyn į padanges. Sklendi, o prisigretinę paukščiai tyrinėja: jiems įdomu, kas tu toks ir ką veiki jų būryje. Nepamiršiu vaizdo, kai maždaug 50 gandrų pulkas apsupo iš abiejų pusių - koks jaudulys, kad į juos neatsitrenktum. Bet jie - tobulesni ir nuspėja poelgius, jie – lyg kelrodžiai, parodo, kur skristi pagal oro srovę. Paukščio pralenkti neįmanoma“. Ringaudas sako dažnai sklendžiąs net be parašiuto, nes tai – labai saugus sportas, sklandytuvas veikia be variklio, valdomas oro srovių. Vaikinas neslėpė ir savo nuotykio, kada neįvertinęs rudenį staiga besikeičiančių oro sąlygų, nutūpė į pievą šalia Kalniškių durpyno. O po to jam teko kviesti specialią techniką partempti sklandytuvą. „Mes kaip ir gandrai, jau rugpjūčio pabaigoje uždarome angarą ir atsisveikiname ligi kitos vasaros“, - sakė R. Kikalas. Tačiau sklandymo aistra yra tokia deginanti, kad sklandytojai, įprastai nė nesulaukę sezono pradžios birželį, turi tradiciją - Velykų antrą dieną išsistumti sklandytuvus ir pasveikinti padangių sparnuočius.
|
|
