|
|
|
Triukšmą sunku įrodyti
Kiekvienas žmogus, gyvendamas kad ir daugiabutyje, nori naktį ramiai miegoti. Tačiau ką daryti, jeigu iš kaimyno buto sklindantis triukšmas paverčia naktis košmaru. Į redakciją užsukusi Klaipėdos gatvėje 125 b name gyvenanti moteris skundėsi, kad dėl virš jos buto gyvenančių kaimynų praradusi ramybę, nes iki vėlumos po kambarį dviratuku važinėjantis vaikas ar žaidžiantis kitus triukšmingus žaidimus jai – tikra bėda. Apie 23 val. iš darbo grįžus vaiko tėvui taip pat kyla triukšmas. Tėvai vaiko, kuriam, pasak moters, yra penkeri, netramdo – esą, jis – vaikas, ir jam viskas galima. Moteris sakė kvietusi ir policiją, deja, po jos apsilankymo kerštaujama – sukeliamas dar didesnis triukšmas. Negalėdama ištverti bildesio virš galvos, moteris perėjo miegoti į virtuvę. Dėl nuolatinio triukšmo esą pašlijo net sveikata – sutriko širdies ritmas. Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Jūratė Kazlauskienė sakė, kad Administracinės teisės pažeidimo kodeksas numato baudas už keliamą triukšmą. Tačiau, jos nuomone, gyvenant daugiabučiuose ramybės nereikėtų tikėtis. Be to, yra žmonių, kurie perdėtai reaguoja į triukšmą. O ir kiekvienas žmogus triukšmą suvokia individualiai. Tai priklauso ir nuo žmogaus kultūros. Norint įsitikinti, ar iš buto sklinda triukšmas, apklausiami ir kiti kaimynai – ar jie tikrai girdi sklindantį triukšmą. J.Kazlauskienė teigė, kad minėta moteris policijai nėra parašiusi pareiškimo dėl triukšmo, tačiau pranešimas - užfiksuotas. Įvertinti sklindantį triukšmą nėra paprasta. Žmogus, norėdamas įsitikinti, ar tikrai esama triukšmo, savo iniciatyva gali užsisakyti, kad būtų išmatuotas triukšmo lygis. Dėl to jis turi kreiptis į Klaipėdoje esantį nacionalinės laboratorijos skyrių. Ten galima susitarti dėl atvykimo, tačiau atvykus sutartu laiku gali ir neišgirsti kaimynų keliamo triukšmo. Vieno taško – pavyzdžiui, prie sienos ar prie lubų - triukšmo matavimas kainuoja 40 Lt . Kiek vietų žmogus norės išmatuoti, tiek jam reikės ir mokėti. Tačiau jeigu žmogus su prašymu dėl triukšmo kreipsis į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrių, tai, pasak skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės, jie užsakys tyrimą ir žmogui mokėti nereikės. „Iš patirties galiu pasakyti, kad kaimynų keliamą triukšmą sunku ištirti. Todėl geriausia dėl triukšmo žmogiškai tartis su kaimynais“, - sakė D.Jociuvienė. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Lietuvos higienos norma „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Higienos norma numato, kad skirtingu paros metu garso lygis leidžiamas skirtingas: gyvenamųjų namų miegamuosiuose kambariuose - nuo 6 iki 18 val. - 45 dBA (maksimalus -55 dBA); nuo 18 iki 22 val. - 40 dBA (maksimalus – 50 dBA); nuo 22 iki 6 val. - 35 dBA ( maksimalus - 45 dBA). Kai žmogus tyliai kalba arba šnibžda, yra 40 dBA, lietus arba įprastinė kalba – 50 dBA, riksmas – 90 dBA, policijos automobilio sirena – 120 dBA. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo triukšmo sukeliamus padarinius – suaktyvėja streso hormonų išsiskyrimas, sutrinka miegas, pažeidžiama klausa. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Nuo triukšmo gali padidėti skrandžio rūgštingumas, atsirasti nervinės opos. Triukšmas pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to skauda galvą, blogėja atmintis, o dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gali plyšti ausies būgnelis. Tačiau ne kiekvienas triukšmas erzina žmogų. Natūralus gamtinis triukšmas – upelio čiurlenimas, jūros ar medžių ošimas - žmogų veikia raminančiai.
|
|
