|
|
|
Kapines kelia į kiemą
Vakar pliaupiant lietui prie Kretingos miesto kapinių, dar vadinamų naujosiomis, Padvariuose jų kaimynystėje gyvenantys žmonės protestavo prieš kapinių laidojimo zonos išplėtimą atkeliant tvorą artyn sodybų. Beveik pusšimtis akcijos dalyvių vienbalsiai nubalsavo, kad tvora nebūtų judinama. Kabeliai svarbesni už žmonių gyvenimus Apie galimą kapinių išplėtimą aplinkiniai gyventojai buvo girdėję, kad kapinės plėsis jas priartinant prie plento Kretinga-Darbėnai. Nors ir šis variantas gyvenantiesiems kitoje kelio pusėje nebuvo priimtinas. Tačiau paskutinis Savivaldybės sprendimas kapines plėsti vien šiauriniu jų pakraščiu dar labiau pažeidžia gyventojų interesus. „Atkėlus tvorą, kaip jie sumanė, mūsų namą ir naujas kapavietes teskirs koks dešimt metrų“, - nuo kieman keliamų kapų šiurpo Renata Tautkė. Be jos šeimos, turinčios mažamečių vaikų, name gyvena ir daugiau žmonių. Vandentiekio nėra, visi jie vartoja šachtinio šulinio vandenį. Kapinės per 30 metrų priartėtų ir prie Arvydo Petrausko sodybos. Žmonės piktinosi, kad kapinių laidojimo zona plečiama žaliosios zonos sąskaita, nepaisant nuo kapinių iki artimiausio gyvenamojo sklypo privalomos 100 metrų sanitarinės zonos. R. Tautkės namas statytas apie 1960 metus, kai kapinės buvo dar toli nuo sodybos. Žmonės tik bekraipė galvas dėl skirtingų reikalavimų: kai žmogus nori ką nors pasistatyti, turi gauti šūsnis suderinimų, įveikti mėnesius, o kartais ne vienerius metus trunkančias biudžetines procedūras, o štai valdžia nė neklaususi - greit jų kiemuose kapų duobes kas. Kapinių plėtros vakarų pusėje kelio link Savivaldybės valdžia atsisakė, kai su šia plėtra nesutiko ryšio kabelius čia turinti bendrovė TEO. „Tuos kabelius paklojo, kai mūsų namai seniai jau stovėjo. Ar TEO čia gyvena?“ - neteisybės įskaudinti liejosi žmonės.
Valdžia keitė pozicijas Susitikti su protestuotojais viens po kito iš Savivaldybės automobilių lipo rajono Savivaldybės valdžios vyrai ir moterys. Pirmas atvyko Kretingos seniūnas Stanislovas Juknevičius, paskui jį - Kretingos seniūnas Antanas Gedminas, Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė su žemėtvarkininke Vilma Beniušiene, mero pavaduotojas Vytautas Ročys. Atvyko ir „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys, kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis. S. Juknevičius bandė negirdėti, ką jam sako susirinkusieji. Rodydamas 2011 metais kadastriniais matavimais patikslintą ir iki 9,13 ha (nuo 8,75 ha) padidintą kapinių sklypą nepaliovė tvirtinti, kad atkeldama tvorą Savivaldybė tvarkosi jai patikėjote kapinių žemėje, kad kapinės nėra plečiamos, o gyventojų reikalavimai dėl kapinių tvoros perkėlimo teisiškai yra nepagrįsti. Panašios pozicijos iš pradžių bandė laikytis ir nuo užsibrėžto tikslo – bent laikinai išspręsti naujų kapaviečių trūkumo problemą – nesitraukti ir kiti prie kapinių sulėkę Savivaldybės valdžios atstovai. Tačiau padvariškiai jiems parodė, jog yra ne iš kelmo spirti. Viena protestuotoja valdininkus pirmiausia supažindino su Savivaldos įstatymu, pabrėždama šio įstatymo nuostatą, kad bendruomenės interesai negali paminti jos atskirų narių teisių. „Raštiškai žmonėms turėjote pranešti apie kapinių išplėtimą. Suprojektavote nepranešę. Sužinojome, kai patvorio krūmus, medžius kirsti, stulpus ardyti pradėjo“, - valdžios atstovus atakavo padvariškiai.
J. Vaickienė bandė teisintis, teigdama, jog su sprendimų projektais dėl kapinių pertvarkymo gyventojai galėjo susipažinti internete. Susirinkusieji visai pašėlo, kai išgirdo, jog jie buvo pakviesti į praėjusią savaitę savivaldybėje vykusį pasitarimą dėl kapinių tvoros atkėlimo. „Apie tai mes sužinojome tik iš „Pajūrio naujienų“, kad toks susirinkimas buvo. Mūsų niekas nepakvietė“. Galiausiai J. Vaickienė pripažino, jog pakviesti gyventojus buvo įpareigoti seniūnai. „Jei paprastas žmogus ko nors nepadaro, iškart per piniginę ar kitaip kerta, meskit lauk tokius seniūnus“, - ragino protestuotojai. „Pažadu, gaus po griežtą papeikimą“, - pusiau juokais juos ramino J. Vaickienė. J. Vaickienei siūlant ieškoti gyventojus ir Savivaldybę tenkinančio kompromiso, akcijos dalyviai vieningai pareiškė, jog jie nori tik vieno – kad Savivaldybė kapinių tvorą paliktų ramybėje. „Aš viena nesprendžiu“, - sakė J. Vaickienė ir paprašė padvariškių deleguoti savo atstovus į dar vieną pasitarimą, kurį surengs ateinančią savaitę, į kurį gyventojų delegatus pakviesti turės vėlgi tie patys seniūnai. „Tarsimės su žmonėmis. Be jūsų toliau nieko nesiimsime“, - patikino ir V. Ročys. Išklausiusi susirinkusiuosius, susipažinusi su situacija vietoje J.Vaickienė pripažino, jog pati taip pat nenorėtų gyventi tokioje artimoje kapų kaimynystėje, kuri gresia prie kapinių nuo seno gyvenantiems padvariškiams. „Mes negalvojome, kad bus toks gyventojų pasipriešinimas“, - prisipažino direktorė. Kaltino neūkiškumu Arvydas Petrauskas, kiti šios vietovės senbuviai prisiminė, jog kapinių patvory, kur Savivaldybė užsimojo įrengti naujas kapavietes, sovietų laikais buvo laidojamos nuo juodligės kritusios karvės ir čia būta kolūkio šiukšlyno. „Kas į tokią žemę norės savo artimą laidoti? Kuo dar gresia tokios vietos kasinėjimas?“ – klausė jie. Padėdami Savivaldybės valdžiai, susirinkusieji siūlė naujas kapavietes įsteigti susiaurinus kapinių vidaus kelius. Kiti siūlė pajudinti tuos, kurie gyvi būdami laiko užsigrobę po keletą vietų laidojimuisi. O už tvoros perkėlimui skirtas lėšas prie kapinių vakarinio patvorio įrengti aikštelę automobiliams. Žmonės skundėsi, kad ypač per mirusiųjų pagerbimo šventes kapų lankytojai savo automobiliais užgriozdina jų kiemus, užtveria įvažiavimus. Vietos automobiliams pritrūksta ir kai susirenka gausi mirusiojo palyda. * „Savivaldybė neturi kur pinigų dėti. Už tuos pinigus, kuriuos čia merkia skriausdami žmones, galėtų kokią salelę naujų kapaviečių Petrikaičiuose įrengti“, - svarstė susirinkusieji. Ruošdami vietą kapinių tvorai atkelti komunalininkai jau iškirto patvory augusius krūmus, medžius.
|
|
