|
|
|
Užkrovė mokestį mažažemiams
Daugiau kaip 10 metų nuo žemės mokesčių buvę atleisti 3 ha žemės turintys Kretingos rajono gyventojai šios lengvatos neteko: vakar rajono Savivaldybės taryba, tvirtindama 2012 metų žemės nuomos mokesčio tarifus ir nustatydama neapmokestinamuosius žemės sklypų dydžius, mokestį už žemę uždėjo ir trihektarininkams. Sprendimui pritarę tarybos nariai, tarp jų buvo ir meras Juozas Mažeika, tvirtino, kad mokestis paragins žmones įsiteisinti žemę, nes Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, 2012 metų sausio 1 d. Kretingos rajone neįteisinta buvo 4161 ha žemės ūkio paskirties žemės. „Tai paskatins žmones susitvarkyti savo turtą, kad jis neatitektų visokiems į žemę besikėsinantiems „šuleriams“. Ne dėl rajono biudžeto papildymo apmokestiname tuos žmones, o jų pačių labui“, - tikino meras ir prisiminė atvejį, kai žemės neįsiteisinę kioskų Žemaitės gatvėje Kretingoje savininkai, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, atsidūrė keblioje padėtyje. J. Mažeikai pritardamas vicemeras Vytautas Ročys pastebėjo, jog šiandieną rajono Žemėtvarkos tarnyboje yra sutvarkyta 600 neįteisintų žemės ūkio paskirties žemės sklypų bylų ir žemėtvarkininkai laukia jų savininkų. V. Ročys perspėjo delsiančiuosius susitvarkyti žemės nuosavybės reikalus, kad Vyriausybė ruošia įstatyminę bazę, kuria vadovaujantis tokią neįteisintą žemę perims valstybė. Algimantas Šoblinskas teigė, jog atleidinėti trijų hektarų turėtojus nuo žemės mokesčio yra netikslinga. „Nuomoja tą žemę ūkininkams, nieko nedeklaruoja ir mokesčių nemoka“, - aiškino jis. Sprendimui nepritaręs Povilas Turauskis kaltino žemėtvarkininkus, kad šie labiausiai pažeidžiamus mažažemius senyvo amžiaus žmones, kitus, kai žemės įteisinimas buvo paprastesnis ir nekainavo tiek brangiai, kiek šiandieną, nugrūdo į eilės tvarkyti žemę laukiančiųjų galą. Dabar, anot P. Turauskio, be poros tūkstančių litų tų trijų hektarų žemės įteisinti nepavyks: kainuoja žemės kadastrinių matavimų atlikimas, registro paslaugos. Be to, tarybos nario teigimu, žemės įteisinimą dar pabrangino jos išblaškymas po atskirus rėžius, dėl ko jos pirkti, o tuo pačiu - ir sutvarkyti nėra linkę ir stambieji ūkininkai. „Kodėl turėtume skriausti tuos žmones, kai mokestis dar nėra privalomas, o tik rekomenduojamas“, - svarstė P. Turauskis. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, Kretingos rajone yra pateikti prašymai 2254 ha žemės pirkti, tačiau žemės pirkimo sutartys sudarytos tik 15 ha. Šis rodiklis yra mažiausias ne tik Klaipėdos apskrityje, bet ir visoje respublikoje. Žemės neįsiteisinusius trijų hektarų turėtojus žemės nuomos mokesčiu apmokestinę rajono politikai tikisi, kad jų sprendimas paspartins ir žemės privatizavimo rajone procesą. Bando pritraukti jaunus gydytojus Kretingos rajono ligoninei trūkstant gydytojų, Savivaldybės taryba vakar nusprendė prisivilioti du jaunus medikus iš Savivaldybės biudžeto sumokant už jų rezidentūrą su sąlyga, kad įgiję profesiją jie ne mažiau kaip 5 metus dirbs Kretingos ligoninėje. Su Savivaldybės parama ligoninė tikisi sulaukti jaunų specialistų - akušerio-ginekologo ir chirurgo. Priimdami sprendimą tarybos nariai vieningi nebuvo. Algimantas Šoblinskas kategoriškai pareiškė: jeigu Savivaldybės taryba skylėtame biudžete atras pinigų ligoninei reikalingiems gydytojams ruošti, jis sieks, kad kitų metų biudžete vėl būtų skirta pinigų smulkiam ir vidutiniam verslui remti. „Ligoninei specialistų reikia, bet reikia atsižvelgti ir į Savivaldybės biudžeto galimybes, į tai, kad Savivaldybės administracijoje trūksta statybos specialistų, stringa statybos“, - kalbėjo Alvydas Jonaitis, kuris bei kiti tarybos nariai siūlė, kad išlaidas rezidentams Savivaldybė pasidalintų pusiau su ligonine. Tokioms dalyboms nepritarė Vytautas Karaliūnas. „Sveikatos apsauga rajone rūpinasi Savivaldybė, ne ligoninė. Ligoninė teikia gydymo paslaugas“, - priminęs Savivaldybės ir ligoninės funkcijas V. Karaliūnas pareiškė, jog ligonių kasoms sumažinus ligoninės finansavimo įkainius šiemet ligoninės pajamos sumažės 600-700 tūkst. Lt, be to, numatomos papildomos išlaidos dėl planuojamo padidinti minimalaus darbo užmokesčio, kurį gauna apie 50 ligoninės darbuotojų. Vien dėl šių priežasčių 2012 metai ligoninei bus nuostolingi. V. Karaliūnas pažymėjo, jog ligoninė savo iniciatyva jau antrus metus skiria lėšas jai reikalingo okulisto parengimui. „Šiuo metu skirti daugiau lėšų šiam tikslui ligoninė neturi galimybių“, - tikino V. Karaliūnas. Apie būtinybę rajono gydymo įstaigoms investuoti į specialistus kalbėjo Povilas Turauskis, Augenija Juknevičienė. „Daug investuojame į pastatus, įrangą, o ne į specialistus. Žiūrėkime, kad nenutiktų mums kaip Pasvalyje, kur bazė yra, o dirbti nėra kam“, - perspėjo politikas. A. Juknevičienės tvirtinimu, Kretingos ligoninėje turi dirbti ne atvykstantys, o nuolatiniai gydytojai. Dviejų medikų rezidentūra Savivaldybei gali kainuoti apie 80 tūkst. Lt. Priėmus sprendimą remti medikų parengimą paaiškėjo, jog šiemet Savivaldybės biudžete šiam tikslui suplanuota tik 10 tūkst. Lt, kai reikia 20 tūkst. Lt. Tą išgirdęs meras šokosi barti administraciją, kodėl jos atsakingi darbuotojai, esant lėšų trūkumui, pasirašė sprendimo projektą. Administracijos direktorė Jolita Vaickienė sakė, jog apie lėšų nebuvimą projektą komitetuose svarstę tarybos politikai nė girdėti nenorėjo. Už merą ne mažiau pasipiktino tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis, kai pasiūlęs tvirtinant 2013 metų Savivaldybės biudžetą nepamiršti ir skirti pinigų nepasiturintiems studentams mokslo pirmūnams remti, išgirdo, jog būtent šios programos pinigai ir atiteko jauniems gydytojams į ligoninę privilioti. D. Petreikis vėlgi apkaltino projekto rengėjus ir teikėjus, kad svarstant projektą nepateikė išsamios informacijos apie rezidentų finansavimo šaltinį. „Gabūs, bet neturtingi, užuot išsimokslinę ir dirbę Lietuvai, yra gujami iš jos lauk“, - kalbėjo D. Petreikis. Susitaikęs, jog ką tik priimto tarybos sprendimo tame pačiame posėdyje atšaukti nei pakeisti negalima, ištaisyti šią, anot jo, neteisybę žadėjo ateityje. Sprendimo projektą dėl Sveikatos priežiūros studijų specialistų rėmimo programos teikusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Diana Laimutė Garjonienė tarybai teigė, jog 500 Lt metinė parama, kurią lig šiol gaudavo dalis gerai besimokančių neturtingų rajono jaunuolių, buvo per menka, kad pastebimai pagerintų jų gyvenimo kokybę. Be to, anot jos, šios paramos grįžtamoji nauda Savivaldybei yra neapčiuopiama. Pagerbė Kretingos rajono savivaldybės taryba suteikė Kretingos rajono Garbės piliečio vardą krepšinio treneriui Kaziui Maksvyčiui už Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje. Iš Darbėnų kilusiam K. Maksvyčiui šį titulą suteikti pasiūlė Darbėnų seniūnija. Rajono Garbės piliečio ženklas K. Maksvyčiui bus įteiktas per birželį vyksiančią Kretingos miesto šventę. Taryba išdalijo 2012 metų Savivaldybės kultūros ir meno premijas (po 2 tūkst. Lt). Premijos atiteko Kretingos rajono kultūros centro teatro-studijos „Atžalynas“ režisierei Auksei Untulienei už aktyvią, reikšmingą kūrybinę ir kultūrinę veiklą bei rajono kultūros ir meno reprezentavimą užsienio šalyse, Kretingos meno mokyklos jaunių choro „Smiltė“ vadovei Lilijai Bakšanskienei už išskirtinį choro meno puoselėjimą, laimėjimus atlikėjų konkursuose bei rajono kultūros ir meno reprezentavimą užsienio šalyse, taip pat tautodailininkui Feliksui Lukauskui už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą.
|
|
