|
|
|
Mokyklų suolai tuštėja ne dėl kiaurų batų
Šiais mokslo metais į Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklas neatėjo 212 mokinių. Tačiau Kretingos vaiko teisių apsaugos specialistai išsiaiškino, kad pagrindinė vaikų dingimo priežastis yra emigracija, o mokyklos piktybiškai nelankė 11 mokinių. Nesimoko, nes tingi Iš 11 šiemet mokyklos nelankančių vaikų mažiausi yra du pirmokai, vyriausias – šešiolikmetis. Anot Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės Aušros Margevičienės, sąmoningai vengė mokytis 9 vaikai: 4 mergaitės ir 5 berniukai nuo 13 iki 15 metų. „Pagrindinė priežastis yra ta, kad šie paaugliai visiškai neturi mokymosi motyvacijos. Bendras jų portretas būtų toks: tai - ne teisėtvarkos pažeidėjai ir ne neformalių grupuočių nariai. Kai jų klausiama, kodėl neina į mokyklą, atsako: „tingiu“ arba „gerai, rytoj ateisiu". Tačiau neateina. Tėvai dažniausiai su tokiais vaikais nesusitvarko, o ir patys nėra motyvuoti - nežino, kaip su tokiu vaiku elgtis ir kur kreiptis. Jiems atrodo, jog valdiškos įstaigos labiausiai atsakingos už jų vaiką, bet - ne jie patys. Ir tai dažniausiai nėra socialinės rizikos ar labai turtingai gyvenančios šeimos“, - tvirtino A.Margevičienė. Antrus metus mokyklos nelanko Kartenos vidurinės mokyklos šeštos klasės mokinys. Mokyklos direktorė Jūratė Račkauskaitė patikino, jog berniukas į mokyklą neina sąmoningai: rytais tingi keltis, dieną prasėdi prie kompiuterio. Jo šeima nėra asociali: vaikas gyvena su motina ir vyresne seserimi, tačiau motina pro pirštus žiūri į tai, kad sūnus nelanko mokyklos. „Pedagogų primygtas paauglys vėl pradeda lankyti pamokas. Ir, kai mokosi, yra gana gabus: po pusmečio jis teturi tik vieną neigiamą pažymį“, - tvirtino J.Račkauskaitė. Pagal Švietimo įstatymą Lietuvoje vaikas privalo mokytis iki 16 metų. Nors visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad į mokyklą neišeina vargingų šeimų vaikai, nes jie neturi batų ar būtiniausių mokymosi reikmenų, tačiau, specialistės teigimu, tokie atvejai per visą Lietuvą tepasitaiko retai. Socialiniai darbuotojai vaikus iš socialinės rizikos šeimų patys apiperka iš tam skirtų tikslinių lėšų.
Pavėlavo, nes nežinojo Du Kretingos pirmokai laiku į mokyklą nepateko dėl jų tėvų kaltės. „Pasitaiko, kad tėvai užsiima vadinamąja vaiko hyper globa ir ieško ligų, kad vaikas galėtų išvengti mokymosi. Viena pirmokų mama motyvavo, kad vaikas nuolat serga, tačiau gydytojų išvadose teigiama, jog vaikas lankyti mokyklą gali“, - teigė A.Margevičienė. Kita nelankymo priežastis - tėvai nežinojo, kad pagal Švietimo įstatymą vaikui privalu lankyti mokyklą nuo septynerių metų. „Vaikas, kuriam septyneri metai sukanka tais pačiais kalendoriniais metais, rugsėjį jau privalo sėsti į mokyklos suolą. Tarkim, vaikui 7 metai sukanka tik gruodžio 31-ąją, tačiau į mokyklą jis privalo ateiti rugsėjo 1-ąją“, - akcentavo specialistė. Po vieną atvejį, kada pirmokas dėl tėvų aplaidumo neatėjo į mokyklą, išaiškėjo pernai ir šiemet. Taip dažniausiai pasitaiko tiems vaikams, kurie nelanko darželių. Šiemet viena pirmokė pavėlavo 4 mėnesius, tačiau mokykla yra pasirengusi jai padėti pasivyti bendramokslius. Iš Lietuvos dingę vaikai Mokyklos nelankančių ar vengiančių ją lankyti mokinių skaičiai Kretingos rajone stabilūs - tokių vaikų kasmet būna apie dešimt. Tačiau didžiausia bėda, anot A.Margevičienės, yra išvis dingę Kretingos rajono mokyklinio amžiaus vaikai. Spėjama, kad jie mokosi užsienyje. „Dirbame niekam nematomą darbą, kol randame tuos vaikus: iš tiesų jų nerandame, o atsekame pagal išvykusius į užsienį jų tėvus. Lankomės pas vaiko senelius, gimines, patikime jų žodžiais, kad vaikas išvyko su tėvais, tačiau tikslių duomenų, ar užsienyje vaikas lanko mokyklą, neturime. Belieka tikėtis, kad dėl griežtų ES šalių švietimo įstatymų nesimokantys vaikai yra greitai pastebimi. Mūsų duomenimis, dauguma dingusių vaikų tėvų dirba Europos šalyse, kelios šeimos gyvena JAV“, - problemą dėstė specialistė. Anot jos, išvykdami į užsienį tėvai nepraneša nei jokiai valdžios institucijai, nei mokyklai. Nors pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą yra privalu registruotis ten, kur gyvenama, tačiau žmonės nesilaiko šio įstatymo. Reikalai šiek tiek pagerėjo, kai buvo įvestas privalomasis sveikatos draudimo įstatymas, pagal kurį deklaruoti gyvenamąją vietą tapo būtina. A.Margevičienės įsitikinimu, tai - didelė spraga mūsų šalies įstatyme, o tarp ES šalių švietimo sistemų turėtų būti griežtas grįžtamasis ryšys, kad kiekviena šalis praneštų apie migruojančius vaikus. Nuobaudos tėvams „Dingusių vaikų ieškome, o su atrastais, bet nelankančiais mokyklos, dirbama kompleksiškai: tokiam vaikui suteikiama socialinė, pedagoginė, psichologinė pagalba. Aiškinamės, dėl kokių priežasčių vaikas nelanko mokyklos. Jeigu reikia, keičiame mokyklą. Mokyklos nelankymo problema privalo būti išspręsta: išimtis tegali būti viena – tokį sprendimą priima gydytojai dėl vaiko sveikatos problemų“, - pabrėžė specialistė. Jeigu vaikas visgi piktybiškai vengia mokyklos, tėvams yra numatomos nuobaudos: pirmąkart jie įspėjami, antrąkart skiriama bauda nuo 10 iki 400 Lt. Jeigu vaikui piktybiškai kliudoma mokytis, baudos yra itin griežtos – nuo 1 iki 4 tūkst. Lt. Kraštutinė priemonė yra vaiko atidavimas į specialią įstaigą - socializacijos centrą. „Tačiau tai sprendžianti Kretingos savivaldybės Vaiko gerovės komisija yra itin atsargi: per pastaruosius 3 metus į Socializacijos centrą tebuvo išsiųstas tik vienas vaikas. Dažniausiai vaikas būna įpareigojamas lankyti mokyklą bei specialistų konsultacijas, o Vaiko gerovės komisija jį kontroliuoja“, - patikino A.Margevičienė. *** Pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos aprašą, mokyklos nelankančiu vaiku laikomas tas, kuris per 1 mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau negu 50 proc. pamokų, o vengiančiu lankyti mokyklą – praleidęs daugiau negu 30 proc. pamokų. Tikslūs skaičiai apie mokyklą nelankančius vaikus paaiškėja spalį, kai iš rajono mokyklų į kompiuterinę Švietimo skyriaus duomenų bazę suplaukia duomenys. Ligi Naujųjų metų jie dar būna tikslinami. „Mokinių registras yra sulyginamas su Gyventojų registru, tuomet ir paaiškėja skirtumas – kiek vaikų nelanko mokyklos“, - teigė šią sistemą įdiegęs Kretingos rajono švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Sungaila. Sistema kontroliuojama ir papildoma kas mėnesį, o duomenys pateikiami vaiko teisių specialistams. Nuo šių mokslo metų visoje Lietuvoje įdiegta bendra nesimokančių mokinių registro sistema NEMIS.
Vydmantų vidurinės mokyklos direktoriaus Povilo Nekrašo komentaras:- Mokyklos šiandien pačios sprendžia valstybinio lygio klausimą dėl mokyklos nelankančių vaikų, kurį turėtų išspręsti Migracijos tarnyba. Nėra konkrečios vaikų apskaitos, o mokykla turi planuoti darbo strategiją 5 metams į priekį: tarkim, vasarą net nežinome, kiek formuoti pirmų klasių, nes nežinome, kiek vaikų ateis rugsėjį. Švietimo skyrius taip pat užkrauna rūpesčių: mokytojos turi apeiti namus ir sužinoti, kur yra išvykę vaikai. Tikslūs mokinių skaičiai paaiškėja tik įsibėgėjus mokslo metams, kada mokytojos pateikia konkretų sąrašą, kur išvyko Petriukas ar Jonukas.
|
|
