|
|
|
Vieni nori gero ryšio, kiti – geros sveikatos
Grūšlaukės kaime, viršum grūdų sandėlio Vaineikių gatvėje, šiomis dienomis iškilo antroji mobiliojo ryšio antena. Jos atsiradimas jau pradeda skaldyti kaimo gyventojus. Bendruomenė prašė antenos „Prieš dvejus metus buvo iškelta „Tele 2“ antena, - niekas neatsiklausė gyventojų, kai ją statė. Šiomis dienomis ten pat vėl iškėlė naują anteną: buvau nuėjusi darbininkų paklausti – sakė, kad dabar stato „Omnitel“ ryšio anteną“, - piktinosi jauna grūšlaukiškė, prašiusi neskelbti pavardės. Moteris norėtų žinoti, kaip galima statyti antenas, neatsiklausus greta gyvenančių žmonių nuomonės: „Gyvename gal už kokių 30 metrų nuo tos vietos. Turime mažamečių vaikų, ir nerimauju, kad artimieji nesusirgtų piktybinėmis ligomis. Esu nemažai prisiskaičiusi apie spinduliuotės poveikį sveikatai bei sukeliamus vėžinius susirgimus. Kažkas pasipelno iš tų antenų, o mes turime sumokėti savo sveikata“, - įsitikinusi ji. Tačiau grūšlaukiškio Mindaugo Nomgaudžio nuomonė dėl naujosios antenos buvo priešinga. Jis tvirtino, jog prieš dvejus metus pati Grūšlaukės bendruomenė rašė prašymą „Omnitel“ bendrovei, kad ši kaime iškeltų anteną. „Dauguma kaimo žmonių telefonus yra pasijungę į „Omnitel“, o ne „Tele 2“ tinklą, kurio ryšys – prastas, - reikia aukščiau pasilypėti, kad su žmogum susišnekėtum. Todėl ir norėjome, kad kita bendrovė pastatytų anteną. Ankstesnė antena ligi šiol lyg ir niekam netrukdė. Buvau nuvažiavęs pasižiūrėti: naujoji antena iškelta ant to paties pastato ir ant tų pačių vamzdžių, - atstumas ligi gyvenamųjų namų nepasikeitė - ligi jų yra daugiau kaip 100 metrų“, - teigė M.Nomgaudis. Leidimų nematė Grūdų sandėlio savininkė Regina Laukienė sakė, jog, statant „Tele 2“ anteną, gyventojai neprieštaravo, o statytojai turėjo visus leidimus. „Šįsyk aš jau nė nebesiteiravau leidimų: atstumai juk – tie patys, manau, kad niekas nepasikeitė. Juk kiek mieste virš mokyklų, gyvenamųjų namų iškelta įvairiausių antenų. Grūšlaukiškiai patys norėjo antenos, ir jei nebūčiau leidusi jos statyti virš savo sandėlio, kitur ją būtų pastatę. Esu girdėjusi, kad iš jų sklinda kažkokia minimali spinduliuotė, bet juk kenkia ir prie ausies pridėtas mobilusis telefonas. Visi juk norim gyventi moderniškai“, - įsitikinusi R.Laukienė. Ji neatskleidė, kiek mobiliojo ryšio bendrovės sumoka jai už leidimą pastatyti antenas. Virš sandėlio – be gyventojų sutikimo Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas patikino, jog mobiliojo ryšio bendrovės dėl sutikimo statyti antenas į jį nesikreipė, nes tai ir nėra seniūnijos kompetencija. „Mes išduodame leidimus tik žemės kasimo, reklamos stendų statymo bei medžių kirtimo darbams“, - sakė jis. Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė patvirtino, jog bet kokio ryšio perdavimo statiniai iki 30 m nuo žemės paviršiaus kaimo vietovėje gali būti statomi be statybos leidimų. „Statant ant sandėlio, reikalingas tik jo savininko sutikimas. Tačiau anteną keliant ant daugiabučio, reikalingas viso namo gyventojų sutikimas“, - teigė R.Lukauskienė. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausiojo specialisto Rimanto Giedraičio komentaras: - Mobiliojo ryšio stočių statytojai privalo parengti radiotechninės dalies projektą ir suderinti jį mūsų centre. Nustatyta leistina spinduliuotės norma: 10 mikrovatų į 1 kv. cm. Šių stočių kontrolę vykdo taip pat mūsų centrai: kasmet Lietuvoje atliekama iki 1 tūkst. patikrinimų, ir kol kas neaptikta nė vieno pažeidimo. Įprastai Lietuvoje statomų stočių spinduliuotė – 24 vatai. Palyginimui, mikrobangų krosnelė skleidžia 60 vatų spinduliuotę, tiek pat – mobilusis telefonas, kai renkate numerį ir prie ausies laukiate, kol kitas atsilieps. Šiuo atveju, didžiausia problema – ne pati stotis, o telefonų aparatai. Lietuvoje įprastai statoma daugiau silpnų stočių, negu galingų. Atstumai ligi gyvenamųjų namų nėra tiksliai reglamentuoti, tik pateikiami skaičiavimai trijų lygių aukščiuose. Jeigu ant vieno statinio įrengiamos 2 ar 3 stotys, jų spinduliuotė dėl skirtingų dažnių nėra sumuojama.
|
|
