|
|
|
Pakelti prieš save ranką – ne išeitis
Gyvenimas yra švelnus prisiglaudimas, nepaprastas savo paprastumu, bet šį nepaprastumą gali jausti, regėti, lytėti tik pats. Kartais atrodo, kad gyventi nėra dėl ko, kad gyvenimas yra labai sunkus, pilnas pavojų, nelaimių ar daug dalykų, kurių, atrodo, nebegali pakelti. Tada į galvą ateina tik viena, be galo skaudi ir pavojinga mintis - savižudybė. Tačiau tai nėra išeitis, kad ir kaip sunku atrodo gyventi. Žmogus atėjo į pasaulį ne tam, kad gyvenimo iškrėsta išdaiga jį parklupdytų, o tam, kad gėrėtųsi ir džiaugtųsi kiekviena diena. Niekas nėra apsaugotas nuo gyvenimo sukrėtimų. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle, išdavystė, sunki liga ir kitokie nemalonūs ir netikėti gyvenimo pasikeitimai kartais priverčia mąstyti apie mirtį. Tokiam žmogui reikia aplinkinių paramos, supratimo. Kartais galima išgirsti nuomonę, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, niekada nenusižudo. Tai netiesa. 80% nusižudžiusiųjų yra aiškiai kalbėję ir kitaip rodę savo ketinimus pasitraukti iš gyvenimo. Jeigu tau pažįstamas žmogus pradeda kalbėti apie savižudybę, tu gali jam padėti: nepalik žmogaus vieno; parodyk nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais; leisk jam išsikalbėti; kalbėdamas nevenk žodžio savižudybė; nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti; kai jis kalba, nepertraukinėk; nenureikšmink problemų (,,viskas bus gerai“); padėk tam žmogui atrasti, kas jį sulaikytų nuo savižudybės: patark skaityti knygas, klausytis muzikos, piešti, daug bendrauti ir panašiai; paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti. Tiesus klausymas ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link. Taip pat nepamiršk: jeigu žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet yra rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti. Tik nesijausk kaltas, jeigu tu draugui bandei padėti, bet jis vis tiek nusižudė. Kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba. Norą nusižudyti galima pastebėti, jeigu žmogus: užsimena, kad ,,niekas nebeturi reikšmės“, ,,viskas beprasmiška“, ,,noriu viską pabaigti“, ,,norėčiau užmigti ir niekada nebeprabusti“, ,,nebeturiu daugiau jėgų“ ir pan.; dažniau negu įprasta kalba apie mirtį; išgyvena didelę neviltį ir bejėgiškumą; kalba tarsi norėdamas atsisveikinti; jo nebedomina užsiėmimai, pomėgiai, kurie anksčiau buvo svarbūs; netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio. Jei kyla minčių dėl savižudybės arba pažįsti žmogų, kuris turi polinkį į tai, reikia kreiptis į savo draugus, šeimos narius, kitus artimus žmones arba psichikos sveikatos specialistus. Jeigu nemėgsti kontaktuoti su žmogumi akis į akį, kreipkis: Jaunimo linija – 8 800 28888 Vaikų linija – 116111 Pagalba internetu: Jaunimo linija – www.jaunimolinija.lt Vaikų linija – www.vaikulinija.lt
Edita STARKOVAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
