|
|
|
„Lito tėvą“ gali savintis ir Kretinga
Esu labai atkakli ir landi, visais įmanomais būdais stengdamasi įamžinti savo dėdės Lietuvos šviesuolio Vlado Jurgučio atminimą. Kretingiškiai irgi pagrįstai galėtų didžiuotis šiuo žmogumi, nes dalis jo gyvenimo prabėgo Joskaudų kaime“, - akcentavo 90 metų perkopusi palangiškė Elena Jurgutytė–Venckuvienė.
Joskauduose – vaikystės pėdos „O ir šiaip Smetonos laikais Palangos valsčius priklausė Kretingos apskričiai“, - pridūrė ši, itin skvarbaus proto, puikios atminties ir subtilų humorą įvaldžiusi moteris. E.Jurgutytė-Venckuvienė palangiškių vadinama vaikščiojančia prieškario enciklopedija, tikrąja Smetonos laikų inteligente. Ji labai tiksliai prisimena datas, pavardes, atkartoja praeities faktus ir turi puikų, kaip pati mano, iš dėdės Vlado paveldėtą pasakotojos talentą. Mintimis pašnekovė sugrįžo į dėdės vaikystę: nors Vladas ir jos tėvas Bronislovas gimė Palangoje, dabartinėje J.Piktuižio gatvėje, tačiau kai Vladui buvo 5 - 6 metai, jo tėvai Juozapas bei Marija Jurgučiai įsigijo ūkį Joskaudų kaime ir persikėlė į jį. Čia prabėjo jos dėdės vaikystė, kol šis baigė Palangos progimnaziją. Joskauduose gimė trys vėlesni Juozapo ir Marijos vaikai: Mečislovas, Elena ir Jadvyga. Ligi šiol išlikusį ūkį dabar valdo Mečislovo anūkė Petronėlė Martinkienė su vyru Marcelinu. „Pirmagimį Vladą mano senelis pavadino Palangos klebono Vladislovo Duseikos, pas kurį po 1863 m. sukilimo apsigyveno ir dirbo, garbei“, - teigė E.Jurgutytė–Venckuvienė. Galbūt šio žmogaus autoritetas, svarstė pašnekovė, o ir prasta tėvų materialinė padėtis – Joskaudų ūkis buvo įklimpęs į skolas - paskatino dėdę pasirinkti dvasininko kelią. Į kunigų seminariją anuomet priimdavo neturtingus, tačiau gabius jaunuolius. Iš dvasininko – į ekonomistus „Teologijos magistro studijas jis baigė Peterburge. Kiek man žinoma, dėdę ketino išsiųsti tęsti mokslų į Romą, tačiau ekonomiką Kaune jam dėstęs, palaimintuoju vėliau paskelbtas Jurgis Matulaitis pastebėjo jo gebėjimus ekonomikai ir skatino gilintis į šią sritį. Todėl išvyko mokytis finansų bei ekonomikos į Miuncheno universitetą, ir ten prabuvo ligi I pasaulinio karo pradžios“, - prisiminė pašnekovė. Kunigystės kelias vedžiojo V.Jurgutį po įvairias vietas – dirbo Švėkšnoje, Liepojoje, o per karą pasitraukęs – Rusijoje. „Mama pasakodavo, kad žmonės jo itin laukdavę sugrįžtant į Palangą ir būriais plaukdavę į bažnyčią pasiklausyti pamokslų, nes dėdė pasižymėjęs puikia iškalba“, - teigė palangiškė. Sugrįžęs į Lietuvą dar kaip dvasininkas buvo Steigiamojo Seimo nariu, neilgam buvo paskirtas užsienio reikalų ministru, vėliau tapo pirmuoju Lietuvos banko valdytoju ir savų pinigų – litų – iniciatoriumi. Todėl ir buvo pramintas „lito tėvu“. Tapo gyvenimo pavyzdžiu Nuo dešimties metų Eleną, Palangoje pabaigusią pradžios mokyklą, dėdė Vladas išsivežė į Kauną, kad ši galėtų tęsti mokslus gimnazijoje. Apsigyveno pas savo dėdę Rotušės aikštėje, greta Maironio namų, kur iš kunigų seminarijos nuomojosi kuklų butą. Tapo V.Jurgučio numylėta globotine, o šis jai - ne tik globėju, bet ir tėvu, mokytoju, draugu ir ryškiausiu gyvenimo pavyzdžiu. Elena 8 metus mokėsi Šv.Kazimiero seserų kongregacijos, dabartinėje Saulės gimnazijoje, kurią lankė nemažai to meto aukštuomenės, Steigiamojo Seimo narių dukterų, tarp jų – ir prezidento Aleksandro Stulginskio duktė Aldona, su kuria tebedraugauja ligi šiolei. „Mudvi sykiu traukiniu grįždavome į Kretingą, o abiejų tėvai pasitikdavo ir arkliais parveždavo namo: mane – į Palangą, o ją – į Jokūbavą. Mūsų tėvai draugavo, o dėdė Vladas buvo Aldonos krikštatėvis“, - sakė pašnekovė. Pas dėdę lankydavosi garbių svečių, dažniausiai bankininkai ir dvasininkai – Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, vyskupas Kazimieras Paltarokas. „Mane nuolat prižiūrėjo budri dėdės akis, jis buvo reiklus ir griežtas: namo turėdavau sugrįžti ligi 22 val. O sykį atsitiko taip, kad draugai mane išsivežė į Petrašiūnus, ir sugedo mašina. Kol ją parstūmėme, dėdė jau laukė prie durų. Nubaudė ir kelis mėnesius nebeišleido į kiną bei su draugais pramogauti“, - prisiminė E.Jurgutytė–Venckuvienė. Niekada negeidė turto Ponia Elena į pajūrį iš Vilniaus, kur ji 30 metų dirbo Finansų ministerijoje, sugrįžo prieš dešimtmetį. Ligi tol jos gyvenimas ėjo greta dėdės V.Jurgučio, - vėliau ji globojo dėdę ligi pat jo mirties 1966 m. Jos žodžiais, V.Jurgutis neskirstė žmonių pagal tautybę, jų politinius įsitikinimus, o žiūrėdavo jų gebėjimų.
Moteris tebesižavi šiam žmogui būdingomis savybėmis bei vertybėmis, kurias jis puoselėjo, ir kurių ji itin pasigenda šiandien - meilės tėvynei, nematerializmo, erudicijos. „Ateinant vokiečiams, aukštuomenė bėgo, o jis sakė: išvažiuoti galima, bet tėviškės žemės po pėdomis neišsiveši. Dėdė džiaugdavosi, kad pokariu po pasaulį išsiskirstę jo mokiniai netapo budeliais, o buvo kentėtojai“, - kalbėjo moteris. V.Jurgutis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, nes kritikavo vokiečių valdžią ir neleido universiteto studentų verbuoti į SS kariuomenę. Jis buvo įsitikinęs, kad vokiečiai atėjo ne išvaduoti, o pasinaudoti lietuviais. 1945 m. išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos, jis galėjo pasirinkti profesūrą Krokuvos universitete, jį kvietė dirbti į Norvegiją. Tačiau sugrįžo į Lietuvą, ir dar 2 mėnesius buvo kalinamas saugumo požemiuose. Dirbdamas aukščiausiu banko pareigūnu, jis niekad netroško turto, kas šiandien atrodo neįtikėtina. „Kaune gyvenome kukliai, bet dar kukliau - persikėlę į Vilnių: dėdė dėstė universitete ir dirbo ūkio tarnyboje, kuri skirstė butus. Sau išsirinko kuklų butelį, kurį 1946 m. iš jo, kaip buržuazinės ideologijos skleidėjo, atėmė. Taip ligi gyvenimo pabaigos nuosavo kampo ir neturėjo. „Vaikeli, jeigu tu kažkam padedi, rašyk ant smėlio, o kai tau kažkas padeda – rašyk akmeny“, sakydavo jis“, - kalbėjo V.Jurgučio dukterėčia. Vladas Jurgutis – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos banko organizatorius, laikomas „lito tėvu“. Jis gimė 1885 m. Palangoje. 1902 m. baigė Palangos progimnaziją, 1906 m. - Kauno Žemaičių kunigų seminariją, 1910 m. teologijos magistro laipsniu - Petrapilio dvasinę akademiją. 1910–1913 m. studijavo ekonomiką Miuncheno universitete. 1908 m. kartu su kitais dvasiškiais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1913 m. vikaras Švėkšnoje, 1914–1915 m. - Liepojoje. Artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui pasitraukė į Rusiją, klebonavo Saratove ir Astrachanėje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. ėjo Žemaičių kunigų seminarijos prefekto pareigas, 1918–1922 m. - seminarijos profesorius. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos veiklos atkūrimo iniciatorių, 1919–1921 m. LKDP Centro komiteto narys. Oficialiai kunigystės nemetė, tyliai iš jos pasitraukęs, toliau visą savo nepaprastą išmintį, darbštumą ir erudiciją pašventė pasaulietinei veiklai. 1920 – 1922 m. - Steigiamojo Seimo atstovas, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai. Finansų ir biudžeto komisijos vedėjas, nuo 1922 m. sausio 1 d. iki 1922 m. rugsėjo 28 d. - užsienio reikalų ministras. 1922–1929 m. - Lietuvos Banko valdytojas. 1925 m. kunigystės atsisakė. Nuo 1925 m. dėstė Lietuvos universitete, ekstraordinarinis, ordinarinis profesorius, dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose. Nuo 1940 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, vėliau - šio fakulteto dekanas. 1940 m. rugpjūčio mėn. NKVD užvedė Jurgučio bylą, o 1943 m. liepos 16 d. įrašyta, kad jo socialinė ir politinė padėtis yra antitarybinė. 1941–1943 m. - Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. 1943 m. kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžo į Lietuvą, iki 1946 m. - Vilniaus universiteto profesorius. Mirė 1966 m., palaidotas giminės kape Palangos kapinėse. Elenos Jurgutytės–Venckuvienės rūpesčiu Palangoje įamžintas Vlado Jurgučio atminimas: išleistos dvi Egidijos Laumenskaitės sudarytos knygos apie V. Jurgutį; prie gyvenamojo namo Palangoje, J. Piktuižio gatvėje, atidengta paminklinė stela; jo vardu pavadinta Palangos pagrindinė mokykla, esanti Kretingos gatvėje. Šioje mokykloje veikia muziejus, prižiūrimas istorijos mokytojos Loretos Stonienės (nuotraukoje), asmeninių V.Jurgučio daiktų jam padovanojo taip pat E.Jurgutytė–Venckuvienė. Prieš metus, minint V.Jurgučio 125-mečio gimimo jubiliejų, jos dėka vaikai vyko į ekskursiją Kaune, aplankė tas vietas, kur įspaustas ryškus šio žmogaus pėdsakas - Lietuvos valstybinį banką bei Vytauto Didžiojo universitetą. Pernai lapkričio 5-ąją – V.Jurgučio gimimo dieną - mokiniai dalyvavo 16 km bėgime nuo Joskaudų ligi mokyklos, kurį surengė geografijos mokytojas Egidijus Šalkauskis.
|
|
