Ekonomiški sprendimai suteikia stabilumo

Aidas Keblys aiškino, kad ekologiški ir ekonomiški sprendimai padeda išlaikyti gan stabilią šilumos kainą. Tačiau ženkliai ją sumažinti galėtų tik kritusios elektros, kuro kainos.

Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino naują šilumos kainą – 24,64 cento už kilovatvalandę (su PVM). Specialistai sako, kad vieną iš mažesnių šalyje šilumos kainų padeda išlaikyti ekologiški ir ekonomiški sprendimai, o ženklaus kainos sumažėjimo vargu ar galima tikėtis. Ji sumažėtų tik tada, jei valstybėje kristų kuro kaina, elektros mokestis, darbuotojų atlyginimai.

Nors daugelį piktina pastaruoju metu per televiziją brukama informacija apie tai, kad didžiąją dalį šilumos mokesčio sudaro kuro kaina, , iš tiesų ji – nemelaginga.

„Žmonės klausia, ar galima kada nors tikėtis mažesnės šilumos kainos. Tikėtis galima – jei staiga sumažėtų elektros mokestis, verslininkai sumažintų kuro kainas, darbuotojai sutiktų dirbti už mažesnius atlyginimus. Bet ar tai kada nors atsitiks? Vargu.

Pagal šilumos mokesčio dydį tikrai nesame „pirmaujantys“ šalyje – gerokai didesne kaina mus lenkia daugelis miestų“, - sakė bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys.

Valstybinės kainų energetikos kontrolės duomenimis, tarp 41 Lietuvos miesto pagal šilumos kainą Kretinga yra 14 nuo galo – šilumos kaina yra didesnė 27 miestuose. Brangiausiai gruodžio mėnesį mokėjo Prienų gyventojai – 33,86 cento už kilovatvalandę, marijampoliečiai – 33,27 cento, biržiečiai – 32,92 cento. Mažiausiai šilumos kilovatvalandė kainavo Ignalinoje – 20,55 cento, Radviliškyje – 20,69 cento ir Širvintose – 20,74 cento.

„Tenka girdėti priekaištų: renovuojami tinklai, pamažu atsisakoma nuostolingų trasų, automatizuojamos sistemos, kūrenamas pigesniu ekologišku kuru ir šilumos kaina vis tiek nemažėja. Ji nemažėja, bet būtent dėl minėtų veiksnių ją pavyksta išlaikyti vieną iš mažesnių ir ne taip staigiai kylančių“, - teigė A.Keblys.

Jis apgailestavo, kad nors ir pigiausias biokuras brangsta, vos tik pradeda kilti dujų kaina. Šiuo metu ekologiško kuro kubinis metras kainuoja apie 81 litą.

Mes biologinio kuro tiekėjams atsiskaitome pagal tai, kiek su jų kuru pagaminame šilumos megavatvalandžių. Vienai megavatvalandei pagaminti reikia apytiksliai 1,5-1,8 kubinio metro biologinio kuro. Jei žiema normali, paprastai per parą prireikia 400 kubinių metrų kuro. Biokuras – tai smulkinti rąstai, pjuvenos, nugenėtos šakos, granulės. Didžioji dalis kuro suvežama iš Lietuvos, šiek tiek – iš Latvijos. Biokuru apšildoma didžioji dalis Kretingos ir rajono. Dujomis kūrenamos tik katilinės vadinamajame Lapyne, Kurmaičiuose, dujomis šildoma Simono Daukanto pagrindinė mokykla ir darželis „Eglutė“. Akmens anglis katilinėms naudojama tik Darbėnuose ir Jokūbave. Iš viso Kretingos šilumos tinklai turi 28 objektus, du iš jų neeksploatuojami“, - pasakojo A.Keblys.

Sandėlyje laikomas biokuras – pjuvenos, smulkinti rąstai, granulės.

Biokuras sandėliuojamas čia pat, katilinės nr.2, esančios Melioratorių gatvėje, sandėlyje. Judančiomis grindimis ir stumdomas specialaus traktoriaus kuras patenka į smulkintuvus. Iš ten jis iškeliauja ant kuro padavimo transporterio. Kuras padalinamas į tarpinius bunkerius, iš kurių jau patenka į katilus. Šie pašildo vandenį, kurį siurblys paskirsto po visą Kretingos miestą. Vasarą siurblys per valandą išpumpuoja apie 180 kubinių metrų karšto vandens, žiemą – apie 300.

„Daugelis procesų katilinėje yra automatizuoti. Nėra taip, kad atsakingas darbuotojas nusprendžia pakūrenti daugiau, ir įmeta daugiau kuro. Kūrikas tik reguliuoja katilo galingumą: prie tam tikros oro temperatūros turi būti palaikomas atitinkamas katilo galingumas. Jei dieną šilčiau, į radiatorius patenka žemesnės temperatūros vanduo, krentant oro temperatūrai kyla į radiatorius pumpuojamo vandens temperatūra. Štai kodėl naktį radiatoriai gali būti karštesni – didėjant šalčiui, galingiau dirba katilas, labiau šildomas vanduo“, - kalbėjo A.Keblys.

Iki šiol katilinėje nr.2 dirbo du biokuru kūrenami katilai. Dabar baigiamas statyti trečiasis.

„Katilinėje yra likę du dujų katilai. Jie dar tinkami naudoti, bet šiais katilais šildydami Kretingą turėtume mokėti aplinkos taršos kvotas. Kadangi oro neteršiame anglies dvideginiu, kvotas galime parduoti ir pinigus investuoti į įrangos, trasų atnaujinimą. Nuolat naudojami yra du katilai – kiekvienas yra 5 megavatvalandžių galingumo. Paprastai miestui apšildyti užtenka naudoti 8 megavatvalandžių galingumą. Tačiau jei žiema šalta, kaip pernai, prireikia 11-13 megavatvalandžių. Taigi dviejų katilų nebeužtenka. Dabar statomas trečiasis gelbės šaltomis žiemomis arba kai prireiks remontuoti ar valyti kitus katilus“, - sakė A.Keblys.

Pasak jo, šaltą žiemą pagelbės ir šiuo metu dar įrenginėjamas ekonomaizeris. Šis sudėtingas įrenginys, kuriame sumontuotas tarsi visas chemijos fabrikas, surinks įprastai į kaminą išmetamus dūmus, iš jų surinks šilumą ir panaudos ją miestui šildyti. Šis mechanizmas Lietuvoje naudoti pradėtas vos prieš 3-4 metus. Kretingos šilumos tinklų ekonomaizeris bus vos penktas šalyje.

„Ekonomaizeris turės dar ir kitą naudą. Dūmai, prieš išmetant juos į kaminą, patenka į multiciklonus. Juose iš dūmų pašalinami pelenai. Iki šiol būdavo pašalinama apie 87 proc. suodžių, 13 proc. iškeliaudavo į kaminą. Ekonomaizeris tą 13 proc. išvalo dar beveik 95 proc., taigi į orą praktiškai beveik nebepateks suodžių“, - būsima kondensacinio ekonomaizerio nauda džiaugėsi A.Keblys.

• Rašyti komentarą (8)