|
|
|
Mokyklos priverstos priimti laikmečio iššūkius
„Viena yra mokyklose tvarkytis su maksimaliu biudžetu, visai kas kita – kai pinigų trūksta. Mokyklų direktoriai yra asignavimų tvarkytojai, ir jų kompetencija nulems, kaip jų vadovaujamos įstaigos išgyvens turėdamos mažiau lėšų. Rajono politikams tai – vėlgi iššūkis, kuris susijęs su mokyklų tinklo pertvarka, tinklo optimizavimo spartinimu. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai mažosios mokyklos – ką jos bedarytų, kaip jos besispaustų – vargu ar išgyvens, nes fiziškai perlipti per save yra neįmanoma“, - įsitikinusi J.Vaickienė. Ji teigė, jog mokyklų bendruomenėms jau pateiktos preliminarios rekomendacijos, kurias išlaidų eilutes reikėtų peržiūrėti ir kur iš tiesų galima sutaupyti, perskirstyti lėšas. Anot administracijos direktorės, rajone tėra kelios ugdymo įstaigos, sėkmingai išgyvenančios iš mokinio krepšelio lėšų, kitoms lėšų trūksta. „Savivaldybė iš Vyriausybės negauna 0,9 proc. savivaldybėms skiriamo mokinio krepšelio dalies. Vadinasi, teks pasukti galvą, kaip išgyventi be šių pinigų. Vadovams rekomendavome peržiūrėti priedų dydžius, koeficientus ir kita. Aptarę su pedagogų bendruomene, vadovai turės apsispręsti, ko atsisakyti“, - teigė J.Vaickienė. Yra tuščiai finansuojamų vietų Pagal mokinio krepšelio metodiką 94 proc. lėšų yra skiriama mokykloms, 6 proc. – savivaldybėms skiriamos lėšos ugdymo plano skirtumams likviduoti. Šiais metais pastarasis procentas sumažintas iki 5,1 proc. „Iš Savivaldybei skiriamų mokinio krepšelio lėšų dalį reikėjo skirti gruodžio mėnesio mokytojų atlyginimams – skoloje buvome maždaug 200 tūkst. Lt. Taip pat pagal Vyriausybės nutarimą sumažėjus mokinių skaičiui mokyklose, privalome į valstybės biudžetą grąžinti dalį mokinio krepšelio lėšų – praėjusiais metais ši suma sudarė 352 tūkst. Lt. Nemanau, kad ji sumažės ir šiemet, ir ją teks grąžinti iš Savivaldybei skiriamų 5,1 proc. Iš tų pačių pinigų taip pat privalome finansuoti ir Pedagoginės-psichologinės tarnybos veiklą, - detalizavo rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė. – Mokinio krepšelio lėšų trūkumas susidaro ir dėl to, kad mokyklose tuščiai finansuojamos vietos, kurių neužpildo mokiniai. Taip atsitinka dėl to, kad atokiose kaimo mokyklose sudaromi nepilni klasių komplektai: pavyzdžiui, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas klasėje turi mokytis 12 mokinių, o tesimoko 8 ar 10 vaikų. Mūsų rajone per lėtai pertvarkomas mokyklų tinklas, ir kaimo mokyklose nesimoko tiek vaikų, kiek reikėtų“. Mūsų rajone, Švietimo skyriaus duomenimis, tuščiai finansuojama 240 vietų. Iš Vyriausybės skiriamų 94 proc. mokinio krepšelio lėšų mokami ne tik atlyginimai mokytojas ir vadovams, bet ir perkami vadovėliai, mokymo priemonės, iš šių lėšų diegiamos informacinės technologijos, organizuojama mokinių pažintinė ir profesinė veikla. „Iki šiol tų 94 proc. lėšų mokykloms užtekdavo, didesnė suma – visi 6 proc. – buvo ir perskirstomų lėšų. Dabar situacija pasikeitė, ir vadovams teks peržiūrėti koeficientų, priedų „žirkles“, užmokestį mokytojams už konkrečius darbus – metodinę veiklą, renginių organizavimą ir t.t. Pavyzdžiui, gimnazijų I-IV klasių ir XI-XII klasių mokytojų galimi priedai – nuo 5 iki 20 proc., klasių vadovų veiklai skiriama nuo 3 iki 5 val. Yra mokyklų, kuriose priedai mokytojams skiriami didesni už vidurkį ar maksimalūs. Tai paaiškėjo, atlikus apklausą. O tos mokyklos, kurios laikosi vidurkio, arba išgyvena, arba joms trūksta mažėliau lėšų“, - paaiškino D. Martišauskienė. Mūsų rajone lėšų užtenka Grūšlaukės ir Kūlupėnų pagrindinėms mokykloms, „Ąžuoliuko“, „Žilvičio“, „Pasagėlės“, „Voveraitės“, „Eglutės“ darželiams bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrui. Darželiams lėšų pakanka dėl to, kad tik nedidelė dalis auklėtojų atlyginimų yra finansuojama iš krepšelio lėšų. Mokymo įstaigoms mokinio krepšelio lėšų trūksta nevienodai: pavyzdžiui, Jurgio Pabrėžos gimnazijai trūksta 260 tūkst. Lt, Kartenos vidurinei mokyklai su Kalniškių skyriumi – 350 tūkst. Lt, Vydmantų vidurinei – 220 tūkst. Lt, Darbėnų gimnazijai – 145 tūkst. Lt, Baublių pagrindinei – 99 tūkst. Lt, Salantų gimnazijai – 94 tūkst. Lt, Marijono Daujoto vidurinei su Klibių ir Rūdaičių skyriais – 38 tūkst. Lt ir t.t. „Mokyklų vadovų jau paprašėme, kad kiekvienas jų atidžiai peržiūrėtų, kiek realiai lėšų reikia ir ko galima atsisakyti. Gal, pavyzdžiui, kurį laiką bus galima padirbėti su senesniais vadovėliais, gal mokytojai savo kvalifikacijai kelti yra panaudoję daugiau dienų, gal galima skirti mažiau valandų darbui su klase ir panašiai. Pagal įstatymus peržiūrėti ir keisti tarifikaciją galima tiek kartų per metus, kiek reikia. Taigi darbo įstatymų mokyklų vadovai nepažeis“, - tvirtino D.Martišauskienė. Kaltina ydingą metodiką Rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis nesiėmė detalizuoti, ar mokyklos turi rezervų taupyti: „Už kiekvieną mokyklą aš negaliu atsakyti, nes kiekvienos jų situacija yra kitokia. Tačiau 1,5 mln. litų, kurių trūksta, yra per didelė suma, kad mokyklos apsieitų be drastiškų priemonių“. Politikas ir pedagogas įsitikinęs, jog visų pirma ieškojimas, kaip sutaupyti 1,5 mln. litų, tiesiogiai palies mokytojus – mažės jų atlyginimai, be to, nukentės ugdymo procesas: sujungus klases ir užpildžius jas iki maksimumo, mokytojų darbo krūvis sumažės, vadinasi, sumažės ir atlygis, gi dirbant su didesnėmis klasėmis – prastės ugdymo kokybė. „Neišsivers mokyklos ir nesumažinusios papildomo ugdymo valandų, o esant rekomendacijai taupyti keičiant sutartinių mokinių koeficientus klasėse, iškyla klausimas, ar mažesnės mokyklos išvis begalės sudaryti klasių komplektus. Jeigu net didžiosios mokyklos nebegali išgyventi iš mokinio krepšelio lėšų, tai, mano nuomone, parodo ydingą mokinio krepšelio metodiką. Dar viena bėda – 2007 m. beveik 500 litų sumažintas mokinio krepšelio dydis: buvo 3 tūkst. 774 Lt, liko 3 tūkst. 310 Lt. Mokyklos pritrūksta pinigų ir sumažėjus mokinių skaičiui: tarkim, dviejose klasėse mokosi po 25 mokinius. Iš vienos išėjo 2, iš kitos – 5. Klasės liko, o mokykla jau ir neteko 20 tūkst. litų. Niekas nesiginčija, kad mokinių mažėja, bet metodiką reikia keisti, nes mokyklos atsiduria apgailėtinoje išlaikytinių padėtyje“, - komentavo D.Petreikis. Jo nuomone, jeigu mokykloms trūksta po 200 ar 300 tūkst. litų, tai – nebe rajono problema, o valstybės. Tinklo optimizavimas gal ir pakeistų situaciją į gera, tačiau, anot politiko, ji susidariusi tokia, kad be Vyriausybės įsikišimo rajonas nepajėgus išspręsti problemos. „Mano galva, mokinio krepšelio lėšų sumažinimas – specialiai vykdoma politika, kuri sužlugdys kaimo mokyklas. Šių finansuoti nebereikės, vaikai bus sukišti į didžiąsias miesto mokyklas – taip užpildomos vietos ir taupomos lėšos. Skaudu apie tai net pagalvoti, - kalbėjo D.Petreikis, neslėpdamas apmaudo, kad praėjusiais metais švietimas neteko beveik 22 mln. litų, kurie buvo perskirstyti kitoms valstybinėms sritims. – Nueinama lengviausiu keliu – iš kažko atimti ir kažkam atiduoti. O kiek skylių būtų sulopyta, jeigu „Snoro“ administravimui būtų užtekę lietuvių specialistų, nesišvaistant 80 milijonų administratoriams iš užsienio“. D.Petreikio žiniomis, rajone yra renkami mokytojų parašai dėl 2 val. įspėjamojo streiko – jo datą patvirtins vasario pradžioje įvyksiantis Švietimo profesinės sąjungos suvažiavimas. „Mūsų mokyklos pedagogai priklauso kitai – Lietuvos švietimo darbuotojų - profesinei sąjungai, kuri neinicijuoja parašų rinkimo. Atvirkščiai – mūsų profesinės sąjungos vadovai kol kas dar bando derėtis su šalies Vyriausybe dėl mokinio krepšelio lėšų sumažinimo, juolab, kad kol kas viskas tebėra pasiūlymų stadijoje, - informaciją dėl parašų rinkimo komentavo Vydmantų vidurinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas Vilius Adomaitis. – Tačiau tie kolegos, kurie pritaria streikui, turi teisę išreikšti savo nuomonę ir manyti ją esant teisingą. Susitelkę mokytojai gali daug – tą parodė prieš kelerius metus įvykę streikai, pasiekti laimėjimai. Manau, kad šių pamokų valdžia nėra pamiršusi ir drastiškų priemonių neprireiks.
Keturiais procentais sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas, 1,5 proc., arba 30 mln. Lt, mažėja ir mokinio krepšelio lėšos. Kad taupymas kuo mažiau atsilieptų pedagogų algoms, Švietimo ir mokslo ministerija pakoregavo krepšelio lėšų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką. Savivaldybėms ir mokykloms leidžiama dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų atlyginimams (kvalifikacijos kėlimui, pažintinei veiklai ir kt.), panaudoti darbo užmokesčio fondui. Šalies mastu 11,3 mln. Lt tikimasi sutaupyti, keičiant sutartinių mokinių koeficientus klasėse. Pavyzdžiui, kaimo vidurinėse mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, IX-XII kl. būtų nustatytas mažiausias 20 mokinių skaičius (dabar – 15), vidurinėse, kurias lanko iki 500 mokinių, V-XII kl. mažiausias mokinių skaičius klasėse būtų 22 (dabar - 20), o vidurinėse per 500 mokinių V-VIII kl. mokinių skaičius didėtų iki 25 (dabar - 22).
|
|
