|
|
|
Prie Žiemos sodo kuriasi medicinos centras
Kretingos dvaro rūmų priestate, kurį muziejus norėtų nugriauti kaip dvaro sodybos svetimkūnį, triūsia statybininkai. Po remonto, kovo mėnesį, pastato pirmame aukšte planuojama atidaryti pirminio lygmens sveikatos priežiūros centrą. Paslaugas teiks ir studentai Steigiamas pirminės sveikatos priežiūros centras bus penktas Kretingos mieste ir septintas rajone. Iš jau veikiančių centrų ši gydymo įstaiga išsiskirs tuo, kad čia kartu su profesionalais dirbs praktiką atliksiantys Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai. Kolegijai priklausančiame pastate medicinos centrą steigia uždaroji akcinė bendrovė „Ąžuolų sodas“ iš Klaipėdos. Ši bendrovė laimėjo centrui steigti kolegijos skelbtą konkursą. Praėjusių metų spalį Klaipėdos valstybinė kolegija su „Ąžuolų sodu“ 5 metams pasirašė sutartį dėl medicinos centro Kretingoje steigimo ir veiklos. Pagal sutartį „Ąžuolų sodas“ įsipareigojo gydymo įstaigoje užtikrinti darbo vietas praktikai būsimiems kineziterapijos, kosmetologijos bei kitiems Klaipėdos valstybinės kolegijos ruošiamiems specialistams. „Pirminės sveikatos priežiūros centras tarnaus Kretingos žmonėms. Ir iš Kretingos turime studentų, kurie čia galės atlikti praktiką, o kai kuriems gal pasiseks ir įsidarbinti“, - teigė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Šarūnas Berlinskas. Bendrovės „Ąžuolų sodas“ direktorė Audra Bernatavičienė apie steigiamo medicinos centro veiklos planus kalbėjo atsargiai. „Pirmiausia norime užbaigti remontą. Tikėjomės mažesnių remonto išlaidų. Neplanuotai teko betonuoti pagrindą grindims. Vietoj planuoto vieno šiukšlių konteinerio išvežėme bent tris. Sausį sustatysime naujus langus. Abejoju, ar kovo mėnesį pavyks atsidaryti, kad pavasarį – tai tikrai“, - sakė direktorė. Paklausta, kokias paslaugas centras teiks, A.Bernatavičienė irgi neatviravo, tik patvirtino, jog centre dirbs šeimos gydytojai, bus atliekamos ir grožio procedūros. „Planų daug, žiūrėsime, kaip seksis“, - sakė ji. Apie centrą tik girdėjo Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė prisipažino, jog nežino apie Kretingoje, šalia muziejaus steigiamą pirminės sveikatos priežiūros centrą. „Gydymo įstaigų rajone yra užtektinai ir gyventojų poreikius jos patenkina. 50 proc. pirminių sveikatos priežiūros centrų yra privatūs ir 50 proc. – viešieji. Įdomu, iš kur gaus gydytojų“, - kalbėjo ir svarstė V.Verbutienė. Kretingos savivaldybės tarybos ir Sveikatos komiteto narė Augenija Juknevičienė, vadovaujanti privačiam Kretingos šeimos medicinos centrui, teigė, jog iš nuogirdų žino, kad mieste steigiasi dar viena sveikatos priežiūros pirmo lygmens gydymo įstaiga. „Aišku, konkurencija yra sveikas dalykas, skatina geriau dirbti. Tačiau kažkokia gydymo įstaigų tinklo rajone, jų išdėstymo politika turėtų būti. Girdėjau, kad ten bus inkstų dializės procedūros atliekamos. Tai tik gandai. Visgi Savivaldybė, tarybos Sveikatos komitetas tokią informaciją ne iš gandų turėtų rinktis“, - teigė A.Juknevičienė. Rajone daugiausia – 21 tūkst. 823 - pacientų turinčios viešosios įstaigos Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Vida Katkienė pastebėjo, jog nors dėl emigracijos pacientų rajone mažėja, gydytojams darbo daugėja. „Emigruoja jauni, o likę vyresni yra labiau ligoti“, - kalbėjo gydytoja. Naujos gydymo įstaigos atsiradimą V.Katkienė vertino palankiai. „Steigti privačių gydymo įstaigų niekas nedraudžia. Kiekvienas turi teisę pasirinkti: gydytojas – kur jam dirbti, pacientas – kur gydytis. Gal kokių naujų paslaugų ten atsiras“, - sakė ji. Mokys žemdirbius Atgyti turėtų ir priestato antras bei trečias aukštai. Š.Berlinskas patvirtino, kad šioje pastato dalyje veiklą planuoja kolegijos Tęstinių studijų centras. Centro vadovė Daiva Uselienė teigė, jog kolegija bendradarbiauja su Žemdirbių mokymo centru prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemdirbių mokymo programos. „Yra atlikta šių patalpų – mokymo bazės ekspertizė, yra licencijos veiklai. Mokymo kabinetai išlikę, metodinės priemonės irgi yra. Turime ir dėstytojų: docentų, mokslų daktarų, kretingiškių - taip pat. Ūkininkavimo pradmenų ir pagrindų programos žemdirbių kvalifikacijai kelti skirtos įvairaus amžiaus žmonėms – pradedant aštuoniolikmečiais ir baigiant senjorais“, - aiškino D.Uselienė. Kretingoje tobulintis galės žemdirbiai iš visos Lietuvos. Tęstinių studijų centras, D.Uselienės tvirtinimu, sparčiai plėtojasi ir jo tolesnę plėtrą kolegija sieja su Kretingoje turima mokymo baze. Tęstinių studijų centras, jos teigimu, išsilaiko iš savo veiklos. Š.Berlinskas prasitarė, jog ateityje prie tęstinių studijų centro plėtros prisidėti žadėjo ir vienuoliai pranciškonai. Priestatą pritaikys prie rūmų Sovietmečiu statyto baltų silikatinių plytų dvaro rūmų priestato kaimynystės kratosi rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus ir prie renovuojamų rūmų nederantį pastatą nori nugriauti. „Esame pasiruošę priestatą remontuoti, jį priderinant prie dvaro sodybos. Esu kretingiškis ir žinau, iš kur muziejus į dvarą atsikraustė. Taip pat žinau, kad tiek rūmus, tiek Žiemos sodą ne muziejus išsaugojo, o technikume dirbę žmonės, kurie tą patį priestatą, bendrabučius pastatė. Jeigu muziejus imasi buldozerio, tegul griauna viską, bendrabučius, jie irgi sovietiniai“, - muziejaus užmačiomis piktinosi Š.Berlinskas. Planus priestato išorę pritaikyti prie rūmų patvirtino ir Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Adomas Mažeika. Š.Berlinskas pažymėjo, jog kolegija nori pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kretingos rajono savivaldybe. „Tokią sutartį turime su Klaipėdos miesto savivaldybe. Mūsų kolegijos turizmo administravimo, geodezijos specialybių studentai nemokamai talkino Klaipėdos miesto savivaldybei atliekant keleivinio transporto maršrutų, keleivių srautų tyrimus. Tyrimus atlikome Nidoje. Savivaldybėms tokios paslaugos nekainuoja, o jaunimui tai - gera praktika“, - kalbėjo Š.Berlinskas. Dvarui reikia uždėti karūną “Paminklinės teritorijos svetimkūnio, neperspektyvaus priestato gaivinimas yra lėšų švaistymas”,- įsitikinusi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, priestato vietoje reginti atstatytą dvaro altaną. Ji priminė, jog priestatas, kaip ir dvaro parke sovietmečiu pastatyti bendrabučiai, katilinė, garažai yra nemokšiškos, politizuotos sovietmečio architektūros reliktai, kurie buvo statomi tam, kad užgožtų dvaro sodybos istorinę-kultūrinę vertę. „Gauname Europos paramą – milijonus litų dvaro sodybos paminklui atkurti ir, užuot sutartinai ėję tikslo link, vėl imamės renovuoti beverčius sodybos svetimkūnius. Galbūt tokie prieštaravimai vyksta ir todėl, kad rajone neturime kultūrinio turizmo vizijos“, - kalbėjo V.Kanapkienė. Jos teigimu, pasimokyti turėtume iš grafų Tiškevičių dvarą tvarkančių palangiškių. „Palangiškiai atstatys skulptūras, parko takus, tiltelius, o mes niekaip nesiryžtame nugriauti rūmus darkančio silikatinių plytų priestato, kurio nugriovimas nieko nekainuotų“, - liejo neviltį muziejininkė. V.Kanapkienė neslėpė apmaudo, kad kolegija gaivinti veiklą Kretingoje suskato, kai muziejaus rūpesčiu buvo sutvarkyta dvaro teritorijos infrastruktūra: įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, parko pėsčiųjų takai ir kita. „Einame žingsnis po žingsnio dvaro išsaugojimo link. Pateikėme paraišką lėšoms, kurių reikia fontanui atstatyti. Dvaro karūnos briliantas – Žiemos sodas. Tą karūną reikia uždėti dvarui, o mes ją tik pakeliame ir vėl tėškiame ant žemės. Dvaro sodybos, kaip paveldo objekto, atkūrimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas atskirų žinybų“, - teigė muziejaus direktorė. Užtarimo priestatui nugriauti ji žada kreiptis ir į Lietuvos Respublikos Seimą.
Praėjusiais 2011 metais buvo nugriauta dalis Kretingos dvaro parko garažų. Kretingos šilumos tinklai šią vasarą planuoja nugriauti parke stūksančią neveikiančią katilinę. Katilinės nugriovimas kainuos per 100 tūkst. Lt: apie 30 tūkst. Lt (už 1 m – 1 tūkst. Lt) kamino nuardymas, apie 24 tūkst. ant katilinės sienų esančių dujotiekio vamzdžių ir apie 28 tūkst. Lt – šilumos vamzdžių nukėlimas ir paklojimas po žeme.
|
|
