Kartą „susirgus“ basendžiais, pagyti nebeįmanoma

Padvariškė Airida Bereišienė prisipažįsta, jog kartą „susirgus“ meile basendžiams, nuo jos pagyti nebeįmanoma. Jau kelerius metus auginanti šios veislės šunis, moteris sakė nė minties neturinti basendžių iškeisti į kitokius augintinius.

Nuolatinė šunų priežiūra, rūpestis jais užpildo visas Airidos Bereišienės dienas.

„Patogūs auginti šunys – neloja, nesišeria, švarūs ir tvarkingi, tik - šiek tiek nepaklusnūs. Elgiasi vos ne kaip katės – „kur noriu, ten einu“. Tačiau šį basendžių bruožą atperka jų protas ir mokėjimas draugauti“, - esmines basendžių savybes apibūdino A.Bereišienė.

A.Bereišienės auginamų basendžių gaują – mat, basendžiai yra gaujos šunys - sudaro kalės Perla, jos duktė Vanilė ir juodai balta Viba bei vienerių metų tigrinis basendžis ir šeimininkės numylėtinis 5 metų Faro, Perlos tėvas. Nuobodžiauti netenka, kai kalės atsiveda šunyčių. Gaujai vadovauja kalė Perla – tarp basendžių vyrauja matriarchatas. Šeimininkė Perlą, kuri jau turėjo tris vadas, sterilizavo, kad gyvūnas nenusialintų.

„Man basendžiai tapo tarsi gyvenimo būdu. Nuolatinė šunų priežiūra, rūpestis jais užpildo visas dienas. Basendžiai suteikia ir galimybę bendrauti: su kitų šalių basendžių šeimininkais keičiamės informacija ir gyvūnais, dalinamės patirtimi, patirtais džiaugsmais ir rūpesčiais. Jeigu turėčiau galimybę, ko gero galėčiau apkeliauti pusę pasaulio – bendrauju su Rusijos, Skandinavijos šalių, Lenkijos, Vokietijos basendžių augintojais, netrukus viena kalaitė iškeliaus į Australiją. Visada gaila skirtis su savo augintiniais, tačiau visų jų nepajėgčiau išlaikyti. Juk žinojau, kad man tikrai nereikia tigrinio basendžio, tačiau pamačiau ir ... susižavėjau. Iškeičiau jį į vieną savo būsimų šunyčių“, - apie savo kasdienius džiaugsmus kalbėjo A.Bereišienė, kuri, prižiūrėdama savo augintinius, kuo puikiausiai pritaiko įgytas veterinarijos gydytojos žinias.

A.Bereišienė turi Lietuvos kinologų draugijos patvirtinimą veisti basendžių veislės šunis. Šis patvirtinimas šunų šeimininką įpareigoja būti atsakingam dėl veislės savybių.

„Kad būtų galima veisti šunis, kalę reikia parodyti dviejose parodose ir gauti įvertinimą “labai gerai“, o patinas turi dusyk gauti įvertinimą „puikiai“. Specialistai kinologai jau parodoje mato, kaip šuo elgiasi, jis jokiais būdais negali parodyti agresijos, ir jei šuo turi kokių nors blogų charakterio savybių, jos vėliau ar anksčiau išryškėja, ir specialistai tai užfiksuoja“, - paaiškino A.Bereišienė.

Ji įsitikinusi, jog šuns savybes 70 proc. nulemia genetika, o likusią dalį – šuns auklėjimas. Tai būtų atsakymas tiems šeimininkams, kurie, įsigiję veislinį šunį, nusivilia jo savybėmis – neva, šuo neatitinka veislei keliamų reikalavimų.

„Doras šunų veisėjas visada kreips dėmesį į tai, kas susiję su veisle: šuns charakteriu, temperamentu, eksterjeru. Man labai svarbu yra šuns psichika – į tai kreipiu labai didelį dėmesį. Tačiau jeigu šuo, patekęs pas naująjį šeimininką, yra visiškai neauklėjamas, veisėjo pastangos tam tikra prasme nueina perniek“, - įsitikinusi moteris.

Basendžiai – protingi ir smalsūs šunys – mėgsta stebėti aplinką.

A.Bereišienė nepateisina ir formalaus požiūrio į šuns dokumentus: „Daugeliui atrodo, kad dokumentas – tai tik patvirtinimas popieriuje, kad šuo yra veislinis. Iš tiesų, dokumentas yra tarsi įsipareigojimas, jog šuo – sveikas, paskiepytas, jog jam atlikti visi reikalingi tyrimai“.

Basendžių šeimininkė savo augintiniams atlieka akių, klubų, alkūnių sąnarių, genetinės ligos - Fanconi sindromo - tyrimus.

Iš A.Bereišienės namų šunyčiai svetur iškeliauja sulaukę 8 savaičių. Jie jau būna atjunkyti nuo motinos, supažindinti su žmonėmis, susipažinę su šunų gaujos taisyklėmis – kas viršesnis ir kurio reikia klausyti.

„Atsakingas veisėjas visada pasirūpins šuns socializacija, nes tai – labai svarbu. Į kitus namus šuo turi iškeliauti pažinęs pasaulį“, - atsižvelgusi į savo patirtį teigė A.Bereišienė.

Moteris labai daug laiko skiria basendžių veislei pažinti, porai parinkti. Tik atsisveikinusi su savo mažaisiais augintiniais, ji jau ieško poros kitai rujai. A.Bereišienė sako, jog dažnai reikia pasikliauti ir vadinamuoju šeštuoju jausmu, ir sukauptomis žiniomis, kurias papildo atidus parenkamos poros kilmės, protėvių, vaikų savybių išstudijavimas.

„Man labai pasisekė su Faro – su juo sukergtos kalės veda puikius vaikus. Štai Faro sūnus tapo praėjusių metų Švedijos Top basendžiu“, - pasidžiaugė A.Bereišienė.

Anot jos, basendžių veislės šunys pamažu populiarėja, tačiau Lietuvoje jų nėra daug. Labiausiai šie šunys pripažinti Skandinavijos šalyse bei Rusijoje.

„Kas daro įtaką šunų madoms? Sunku pasakyti. Bet kad didelę įtaką daro filmai bei įžymybės, besinešiojantys rankinėse arba besivedžiojantys savo augintinius, tiesos yra. Basendžių veislės šunys yra pasirodę labai sename filme, kurį jau visi užmiršę, tad šią veislę gali išpopuliarinti tik tie, kurie iš lūpų į lūpas perduos, jog basendžiai visų pirma yra jaukūs ir prie žmogaus prisirišantys šunys“, - pasvarstė A.Bereišienė.

• Rašyti komentarą (6)