Įsipareigojimai, pasinaudojus parama, ūkininko nebaugina

Kretingoje veikiančios bendrovės „Planavimas ir apskaita“ vadovė Laima Drungilienė pasidžiaugė, kad net vienas trečdalis jos klientų pasinaudojo „Valdų modernizavimo programa“. Vienas tokių – Juodupėnuose ūkininkaujantis Andrius Vaičekauskis, vystantis mišrų – pienininkystės bei augalininkystės – ūkį.

Juodupėnuose ūkininkaujantis Andrius Vaičekauskis norėtų plėtoti ūkį, tačiau ne jo vieno ketinimus riboja tai, jog ūkininkams pradeda trūkti žemės.

A.Vaičekauskis sakė ūkininkaujantis nuo 2003 metų. Dirba 105 ha žemės, laiko beveik 50 galvijų, iš kurių – 23 melžiamos karvės. Vidutiniškai iš karvės melžia po 4,5 t pieno per metus, pasiruošia visą galvijams išmaitinti reikalingą pašarą: augina žieminius javus, vasarojų, prisuka ruloninės žolės.

„Sekasi gerai – kad tik blogiau nebūtų. Nesu iš tų, kurie linkę dejuoti. O ir dejonėms laiko nėra: esame šeimos ūkis, visi turi kuo užsiimti. Pats dar dirbu pieno supirkimo punkte, taigi veiklos netrūksta. Ūkyje prikimba ir broliai, esame visi kartu – niekur neišsivažinėjome, kuo labai džiaugiuosi“, - kalbėjo A.Vaičekauskis.

Jis neslėpė, jog norėtų plėsti ūkį: modernizuoti tvartus, didinti bandą, galbūt – kibti į mėsinę galvijininkystę. Tačiau ūkininko planus riboja žemė: jos aplink Juodupėnus trūksta. Tai ypač išryškėjo praėjusiais metais, kada žmonės įsitvirtino nuosavybę persikeldami žemę į laisvus valstybinės žemės plotus.

A.Vaičekauskis – iš tų žmonių, kurie atsargiai žiūri į naujus projektus, pasiūlymus.

„Jeigu ne Laima Drungilienė, kurios įmonės konsultavimo paslaugomis naudojuosi nuo pat ūkio įsikūrimo pradžios, greičiausiai nė nebūčiau susidomėjęs „Valdų modernizavimo programa“. Kai sprendžiu ūkio reikalus, esu linkęs kelis kartus pasverti, tik tada – daryti“, - prisipažino ūkininkas, kuris, sulaukęs teigiamo projekto įvertinimo, įsigijo naujos technikos bei įrangos pašarams ruošti.

Anot L.Drungilienės, A. Vaičekauskio ūkis kuo puikiausiai atitiko programos keliamus reikalavimus ir būtų buvę neprotinga ta programa nepasinaudoti, juolab, kad nėra aišku, ar šiais metais bus tęsiamas paraiškų šiai programai priėmimas.

„Ar gali būti kas geriau: ūkininkas įsigijo naujos technikos, tuo pačiu traktoriumi galima padaryti dvigubai. Vadinasi, pakilo darbo našumas, ir tai neša naudą ūkiui, - programos suteiktus pranašumus įvardino L.Drungilienė. – Ūkininkui nėra paprasta per trumpą laiką įsigyti viską, ko reikia ūkiui. Pagal programą kompensuojama 50 proc. išlaidų – kiek reikėtų laiko ir pastangų, kad ūkininkas sukauptų visas investicijoms reikalingas lėšas“.

Pats A.Vaičekauskis sakė nebijąs tų įsipareigojimų, kuriuos tenka vykdyti pasinaudojus Europos Sąjungos teikiama parama. Ūkininkui teks 5 metus teikti ataskaitas apie ūkio veiklą, tiek pat laiko – neparduoti įsigytosios technikos bei įrangos, drausti įsigytą turtą, dirbti pelningai, garantuoti, kad nemažės dirbami žemės plotai.

„Ar čia – įsipareigojimai? – pasvarstė A.Vaičekauskis. – Juk tam ir dirbame, kad gyventume stabiliai, su perspektyva. Negi pirkdamas techniką galvosi, kad ją parduosi? Žinoma, kad ne. Tas pats ir su žeme – jeigu ją dirbi, jos reikia, niekada jos ir nesusimažinsi“.

Nusprendęs ūkininkauti A.Vaičekauskis sakė tai padaręs pačiu laiku. Anot jo, ateities kartoms pradėti ūkininkauti bus gerokai sunkiau arba išvis neįmanoma: ūkininkavimas reikalauja didelių investicijų, reikia žemės, kurios, galima sakyti, kaip ir nebėra.

„Aš pats ūkininkauti pradėjau nuo nulio. Tiesa, buvo įdirbio – juk gyvendami kaime vertėmės žemės ūkiu. Tad būsimieji ūkininkai greičiausiai turės remtis tuo, ką sukurs jų tėvai“, - savo nuomonę išsakė A.Vaičekauskis.

Didelių permainų nelaukiama

Bendrovės „Planavimas ir apskaita“ vadovė Laima Drungilienė (nuotr.) teigė, jog šiais metais ūkininkų nelaukia itin didelės permainos: nusistovėjo 2011 m. ūkininkams įvesti mokesčiai – ūkininkai, kurių ūkiai yra didesni negu 4 EDV (ekonominio dydžio vienetai), ir toliau mokės 228 Lt/mėn. socialinio draudimo mokesčio bei 72 Lt/mėn. privalomojo sveikatos draudimo. Pastarojo dydžio mokestį moka ir tie ūkių savininkai, kurių ūkio dydis – nuo 2 iki 4 EDV. Tų, kurių ūkis – iki 2 EDV, moka 24 Lt/mėn.

Nedidėja ir Gyventojų pajamų mokestis (GMP) – ūkininkų GMP yra 5 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, kurias ūkininkas gauna vykdydamas žemės ūkio veiklą ir yra PVM mokėtojas mokestiniu laikotarpiu. Apmokestinamosios pajamos skaičiuojamos iš ūkininko gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus. Leidžiamais atskaitymais laikomos įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti išlaidos – sėklos ir sodmenys, pašarai, trąšos, augalų ir gyvūnų apsaugos priemonės, degalai ir tepalai, atsarginės dalys, statybinės ir remonto medžiagos, elektra, vanduo, dujos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, turto remonto, žemės mokesčio ir nuomos sąnaudos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidos, privalomojo, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos su individualia žemės ūkio veikla susijusios išlaidos.

Po metų, 2013-aisiais, ūkininkų laukia naujovė: keisis žemės mokesčio dydis.

„Šis mokestis sudarė 1,5 proc. nuo žemės vertės ir turėtų kilti iki 4 proc. Gal žemės mokesčio pakėlimas išspręs apleistų nedirbamų žemių problemą. Dabar gi žemės savininkai nei patys žemę dirba, nei kitam duoda. Kai pajaus, jog reikės nemažą mokestį sumokėti, permąstys ir kitaip tvarkys savo turtą“, - vylėsi L.Drungilienė.

Ji, apžvelgdama praėjusių metų tendencijas, pastebėjo, kad ūkininkų ūkiuose vis daugiau įdarbinama samdomų darbuotojų. Tai – į gera: vadinasi, ūkiai plečiasi, atsiranda naujų darbo vietų, įdarbinti žmonės turi socialines garantijas.

• Rašyti komentarą (2)