|
|
|
Malūno savininkams – valstybės kompensacija
Paskutinį pajūrio krašto – Lazdininkų - malūną naujam kvėpavimui prikelia jo paveldėtojai klaipėdiečiai Ona ir Antanas Nausėdos. Savininkai neseniai sulaukė jau antros valstybės kompensacijos už šio kultūros paveldo objekto restauravimą. Sugrąžino 65 tūkstančius Šiemet valstybė O. ir A.Nausėdų šeimai sugrąžino 34 tūkst., pernai – 31 tūkst. litų. „Per tris malūno restauravimo etapus į jį jau esame investavę 110 tūkstančių litų, - valstybė mums sugrąžino 65 tūkstančius, ir tuo esame labai patenkinti. Valstybė skelbėsi kompensuojanti 70 proc. asmeninių lėšų į kultūros paveldo objektus, maždaug tiek ir atgavome“, - neslėpė A.Nausėda. Vyras sakė, jog po Nepriklausomybės su žmona vargais negalais atgavę teisėtą turtą - malūną, kone iš pagrindų ėmėsi jį atstatinėti. „Malūną atgavome iš kito privatininko, o šis buvo įsigijęs iš kolūkio. Pastato būklė buvo baisi: bestovėjo vieni griaučiai, stogas – kiauras, sienos – apdraskytos, įranga – išlaužyta ir ištampyta“, - prisiminė jis. Pats sudėtingiausias, savininko teigimu, buvęs pirmasis malūno renovacijos etapas: teko naujai užkloti stogą, apkalti sienas, sudėti langus. Tam O.ir A.Nausėdų šeima išleido 50 tūkst. Lt. Po to buvo pakeisti malūno sparnai ir velenas, - tai vėlgi kainavę per 50 tūkst. Lt. Įrengs apžvalgos aikštelę Šeimininko teigimu, dabar liko atkurti vidaus įrangą: meistrai turės restauruoti apipuvusius ir nuo laiko sunykusius veleno dantračius. Dar reikalinga pakeisti ir į aikštelę vedančių laiptų turėklus. Iš aikštelės viršaus bus gerai matyti, kaip veikė senasis malūnas: kaip dantračiai suko veleną, o šis - girnas, iš po kurių byrėjo miltai. Malūno savininkų O. ir A.Nausėdų vizijose – viduje įrengti senovinę malūno ar buities rakandų ekspoziciją. „Jeigu turėčiau 70 metų, šio sumanymo gal ir imčiausi, bet dabar tai – tik 90-mečio svajonė: abu su žmona jau kabiname į 90-uosius gyvenimo metus, mudviem - nebe eksponatais besirūpinti. Teisybė, turiu senas vilnų kirpimo žirkles, seną ratą, - gal jie ir pritaps kokiame kampe“, - kalbėjo vyras. A.Nausėda sako, jog prie malūno ir dabar vasaromis mėgsta sustoti jaunavedžiai, krikštynų palydos, prošal į alaus daryklą vykstantys svečiai: „Jie mums sako: atvežkit čia alaus ir gardumynų. Jeigu gyventume netoliese, gal ir sugalvotume atidaryti kokią užeigą, bet amžius jau - nebe tas. Tegul apie verslus galvoja anūkai“. Šimtametė malūno istorija O.ir A.Nausėdos teigė, jog malūną jiedu lankantys kelissyk per mėnesį, o raktą norintiems pasižvalgyti po jo vidų yra palikę priešais gyvenančiai kaimynei. O. Nausėdienė yra pasakojusi, kad jos tėvas Jurgis Končius 1907 m. su broliu Juozu buvo išvykę į Ameriką, dešimt metų liejo prakaitą anglies kasyklose. O sugrįžęs į Lazdininkus nusipirko žemės, vėliau – ir malūną. Pirko jį iš Kazio Lenkauskio, o šis – iš žydo, kuris jį buvo parsigabenęs iš vienos Klaipėdos krašto sodybos – jau naudotą, bet dar tvirtą. Meistrų padedamas 1925 m. Lazdininkuose J.Končius rentęs malūną ant tvirto pamato, sumontavęs jo dalis iš naujo. Malūną labai branginęs, prižiūrėjęs dieną - naktį: per vėtras budėdavęs, kad nenuplėštų kepurės ar sparnų. Storu sluoksniu ant malūno grindų guldavę miltai, juos sušluodavę ir šėrę kiaules. Bekonai, O.Nausėdienės pasakojimu, jų šeimą išgelbėjo nesyk - nuo Sibiro tremties ir pokario neramumų, kada dieną vieną kiaulę skersdavę stribams, o naktį kitą – miškiniams. I.Končius malūnininko darbui buvo ištikimas ligi mirties: žmonės jau buvo suvaryti į kolūkius, o jis dar visą dešimtmetį dirbo kolūkio malūnininku nacionalizuotame savo paties malūne.
Kretingos rajono savivaldybės paveldosaugininko Algirdo Mulvinsko komentaras:- Savininkams kompensuojama už tų paveldosaugos objektų atkūrimą bei tvarkymą, kurie bus prieinami visuomenei. Kompensavimo mechanizmas yra gana sudėtingas ir nelankstus, todėl žmonės juo menkai tepasinaudoja: reikalinga pateikti šūsnis įvairių dokumentų, samdyti atestuotas įmones atlikti darbus, dėl to darbų kainos stipriai išauga. Ne paslaptis, jog dažnas nagingas kaimo meistras sutvarko geriau, negu atestuotos įmonės Valstybinė kompensavimo programa paveldosaugos tvarkybai savininkams suteikia galimybę susigrąžinti dalį pinigų už objekto tyrimo, projektavimo bei restauravimo darbus. Tyrimai savininkams gali būti kompensuojami 100 proc., projektavimo – iki 70 proc., avarijos likvidavimo, konservavimo bei restauravimo darbai – iki 50 proc. Šiemet Kultūros paveldo departamentas privatiems asmenims už jų nuosavybės tvarkymą skyrė 0,5 mln. Lt, Kretingos rajone kompensacija skirta tik už Lazdininkų malūno tvarkymą.
|
|
