Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vydmantiškio konteineryje – tik dulkės

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2012-01-20

Vydmantiškis Ženius Meilus į šiukšlių konteinerį neišmeta net sagos: 71 metų vyras įsitikinęs, kad šiukšlių nėra – yra tik antrinės žaliavos, kurias kiekvienas žmogus gali panaudoti ir pritaikyti iš naujo.

Vicemeras Vytautas Ročys (dešinėje) įsitikino, kad vydmantiškio Ženiaus Meilaus šiukšlių konteineryje – tik dulkės.

Ž.Meilus - vienintelis Kretingos rajono gyventojas, kuriam specialiu Savivaldybės tarybos sprendimu bendrovė „Kretingos komunalininkas“ vietinės rinkliavos mokestį sumažino perpus.

„Ž.Meilus šiukšles rūšiuoja taip pavyzdingai, kad komunalininkams praktiškai pas jį nėra ko važiuoti – konteineryje galima aptikti nebent dulkes, iškratytas iš dulkių siurblio. Todėl praėjusių metų rugsėjo pabaigoje taryba nusprendė vydmantiškiui mokestį sumažinti. Jis gali būti pavyzdžiu kiekvienam, kaip reikia tikslingai ir tvarkingai rūšiuoti atliekas“, - įsitikinęs rajono vicemeras Vytautas Ročys.

Ž.Meilus tikino rūšiuoti pradėjęs ne dėl mažesnio rinkliavos mokesčio – vydmantiškis mano, kad rūšiuoti yra kiekvieno žmogaus pareiga. Po savo namus lyg po muziejų galintis svečius vedžioti Ž.Meilus sutiko, jog taip rūšiuoti, kaip tai daro jis, pavyktų ne kiekvienam ir galbūt ne kiekvienam reikėtų. Tačiau vydmantiškis įsitikinęs, kad į atitinkamą konteinerį išmesti plastmasinį butelį, stiklo šukę ar kartoninę dėžę gali visi.

„Gamta žmogui davė labai daug ir aš ją pernelyg myliu, kad išdrįsčiau numesti bent vieną šiukšlę. Aš netgi manau, kad šiukšlių nėra – yra tik antrinės žaliavos. Šį supratimą man įdiegė tėvai – rūšiuoti pradėjau būdamas penkerių. To paties mokiau savo vaikus. O kai ruošiausi vesti, žmonos paklausiau – koks tavo požiūris į antrines žaliavas? Šioji nustebo – apie ką aš čia kalbąs. Sakau, kai namuose atsiras šiukšlių, kur tu jas dėsi? Mano būsima žmona pasakė, jog išmes į šiukšliadėžę. Aš jai ir sakau juokais – ne, ne, jei neišmoksi rūšiuoti, negalėsi būti mano žmona. Taigi visa mano šeima įprato visko, kas atlieka, nemesti į bendrą konteinerį“, - kalbėjo Ž.Meilus.

Savo patirtimi su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais sutikęs pasidalinti vydmantiškis pasakojo, kad tik iš pirmo žvilgsnio rūšiavimas atrodo sudėtingas dalykas. Tereikia pasidomėti, ką ir kur galima išmesti, o namuose įsivesti sistemą. Prie jos pripratus, rūšiavimas pasidaro įprastine ir pastangų nereikalaujančia kasdiene procedūra.

„Pirmiausia reikia įprasti visų atliekų nemesti į vieną šiukšliadėžę. Virtuvėje galima turėti vieną bendrą talpą, į kurią galima mesti negendančius daiktus, o po to rūšiuoti. Galima skirtingoms medžiagoms turėti skirtingas šiukšliadėžes. Mano virtuvėje yra vienas kibiras – į jį su žmona metame butelius, pakuotes. Maisto atliekas išnešu į kompostą. Kai šiukšliadėžė prisikaupia, atliekas išrūšiuoju. Stiklinius butelius, šukes išmetu į tam skirtą konteinerį – jų yra kiekvienoje gyvenvietėje. Plastmasės gaminiams taip pat yra pastatyti konteineriai. Popieriaus neišmetu – sukūrenu. Jei į krosnį metu popierių, sudėtyje turintį folijos, persijoju pelenus, susilydžiusį metalą išrenku ir parduodu, pelenus panaudoju žemei tręšti. Užtat pas mus šiltnamyje ir darže augalai tiesiog veši“, - teigė Ž.Meilus.

Ženius Meilus pakuočių nuo tablečių neišmeta – Vokietijoje jos brangiai superkamos.

Vydmantiškis neišmeta net polietileninių maišelių ir pakuočių – jas išplovęs, panaudoja antrąkart, jei reikia ką nors įvynioti.

Pasak Ž.Meilaus, Lietuvoje rūšiuoti - sudėtinga, nes ne viską galima atiduoti perdirbti. Pavyzdžiui, popierines vaistų pakuotes lyg ir reikėtų mesti į popieriaus konteinerį. Tačiau vydmantiškis svarstė, kur dėti tablečių pakuotes, kurios nėra visai popierinės – kokiai antrinei žaliavai jas priskirti.

„Esu patyręs insultą, todėl vartoju daug vaistų. Jų pakuočių į popieriaus konteinerį nemetu ir nedeginu – ne kiekvienas žino, jog Lietuvoje šie dalykai laikomi paprasčiausiomis atliekomis, o štai Vokietijoje brangiai superkami. Mano sesuo gyvena Vokietijoje. Iki kiekvieno jos apsilankymo kaupiu vaistų ir tablečių pakuotes. Jai atvykus įduodu šias antrines žaliavas – jas pardavusi Vokietijoje, mano sesuo padengia pusę kelionės į Lietuvą išlaidų. Vaistų pakuotės yra pagamintos iš ekologiškų medžiagų, todėl nekenksmingos, o tablečių pakuotėse yra metalų – todėl jos Vokietijoje labai brangiai superkamos“, - pasakojo Ž.Meilus.

Ko negali išmesti į specialius konteinerius ar parduoti supirkėjams, Ž.Meilus kaupia namuose – vydmantiškis mano, kad pasitelkus fantaziją ir kūrybiškumą, daugelį daiktų galima panaudoti. Todėl jo namų rūsyje – šimtai dėžių ir dėželių su užrašais: kampuočiai, atsuktuvai, sagos, maišeliai, vinys, viela ir taip toliau. Vyras nėra išmetęs nė vieno gyvenime turėto televizoriaus, radijo imtuvo, telefono.

„Visą gyvenimą dirbau ryšių srityje, buvau konstruktorius. Pomėgį kurti, konstruoti, ką nors sugalvoti išlaikiau iki šiol. Todėl sugedusios technikos neišmetu – gali prireikti kokios nors detalės. Tarkim, kažkada nusipirkau „Siemens“ mobilųjį telefoną. Nieko nesakau, gera firma, tinkama kokybė, tačiau telefoną išardžiau ir jį patobulinau – padidinau atmintį, patobulinau jo galimybes“, - kalbėjo Ž.Meilus.

Anot jo, rūšiavimas susideda ne tik iš atliekų perskirstymo: Ž.Meilus namų katilinėje yra įsirengęs kelių lygių apšvietimą, iš čiaupo neleidžia be reikalo nutekėti nė vienam vandens lašui, o medienos beveik neperka – krosnį kūrena sodyboje nugenėtų medžių šakomis ir prie konteinerių rastomis medienos atliekomis.

„Niekaip nesuprantu, kaip galima išmesti medžio plokštę ar lango rėmą. Juk juos sudeginęs mažiau perki malkų, taigi - saugai mišką. Taip tik atrodo, ką gamtai padės, jei neišrūšiuosiu vieno kito butelio ar popieriaus. Kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Visi mano pažįstami žino, jog mano kieme nuorūkos numesti negalima – gal taip nepasielgs ir eidami pas kitą kaimyną. Jau šis tas – viena šiukšle aplinkoje mažiau. O jei taip kiekvienas – kaip švariai gyventume“, - įsitikinęs Ž.Meilus.

Jo pavyzdys Kretingos rajono vadovams iškėlė uždavinį: kaip skatinti gyventojus rūšiuoti ir kaip nuspręsti, kuris yra vertas rinkliavos mokesčio sumažinimo.

„Savivaldybėje yra sudaryta nuolatinė komisija prašymams dėl lengvatų už vietinę rinkliavą svarstyti. Renkamės kiekvieną mėnesį, svarstome atliekų tvarkymo pasiūlymus, komunalinių atliekų surinkimo problemas, nagrinėjame gyventojų prašymus. Prašymų sumažinti vietinės rinkliavos mokestį turime ne vieną. Vykstame į vietą pažiūrėti, kaip žmogus rūšiuoja. Kol kas lengvatų niekam nesuteikėme, išskyrus Ž.Meilų. Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra nustatytos metodikos, pagal kurią būtų galima nuspręsti, kas vertas lengvatos. Reikėtų, kad lengvatos prašantys žmonės pateiktų sąskaitas, kad pridavė metalą, stiklą ir panašiai“, - kalbėjo komisijos pirmininkas V.Ročys.

Anot jo, siekiant skatinti rūšiavimą, Aplinkos ministerija pradėjo viešuosius pirkimus dėl rekomenduojamos diferencijuotų įmokų už rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų tvarkymą skaičiavimo metodikos parengimo.

„Parengus šią metodiką, savivaldybėms bus pateiktos rekomendacijos dėl kintamo apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Šias rekomendacijas pritaikysime prie savo rajono ypatumų, žmonių poreikių. Siekiant skatinti atliekų rūšiavimą, mokesčio mažinimas už pavyzdingą rūšiavimą yra būtinas, kaip ir kitos skatinimo priemonės“, - mano V.Ročys.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotoja Sigutė Jazbutienė paaiškino, kad vasario mėnesį gyventojai kartu su sąskaitomis gaus informacinius lankstinukus, kaip rūšiuoti atliekas. Individualių namų gyventojai taip pat gali kreiptis dėl rūšiavimo konteinerių plastikui ir stiklui. Nuo praėjusių metų yra išdalinti 76 konteineriai plastikui ir 72 – stiklui. Bendrovė planuoja įsigyti dar 400 tokių konteinerių, o iš Aplinkos ministerijos dotacijos šiemet ketinama nupirkti 1,5 tūkst. rūšiavimo konteinerių.

„Praėjusiais metais į sąvartyną, neskaičiuojant šakų, išvežėme 16 tūkst. 116 tonų atliekų. Iš gyventojų surinkome antrinių žaliavų: 13,6 tonos plastiko, 29,4 tonos popieriaus ir 67,1 tonos stiklo. Tikimės, kad skatinant rūšiavimą, bendras kiekis atliekų į sąvartyną mažės, o antrinių žaliavų – didės“, - sakė S.Jazbutienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas