|
|
|
Gandrai bijo bado, bet ne šalčio
Benaičių kaimo žmonės pastebėjo šiomis dienomis jų kaime pasirodžiusius gandrus. „Gandrai staipinėjasi po vėjo jėgainėmis, nutupia ant elektros laidų. Kažin, ar į šiltuosius kraštus neišskridę gandrai išliks, ar, užėjus šalnoms, atsilaikys ligi pavasario“, - nerimavo pastabi skaitytoja. Pakomentuoti šį neįprastą gamtos reiškinį redakcija paprašė Ventės rago ornitologinės stoties direktorių Leoną Jezerską. „Neaišku, ar skaitytojai pastebėjo paprastus gandrus, ar pilkuosius garnius. Pastarieji žiemoja mūsų krašte neužšąlančiose vietose, keletas jų šiemet įsitaisė ir Kuršių marių pakrančių užuovėjose. Lietuvoje peržiemoja ir gandrai, tačiau tik padedant žmonėms. Keletas gandrų žiemoti įsitaisė ir Ventės rage: maisto jiems parūpina žvejai – lesina sugauta žuvimi. Lietuvoje nuolat žiemojančių gandrų yra suskaičiuojama keliasdešimt“, - sakė ornitologas. Anot L.Jezersko, gandrai bijo bado, bet ne šalčio. Jeigu temperatūra nukrenta iki 10-20 laipsnių šalčio, tuomet gandrai išskrenda, nes jiems darosi per šalta ir alkis veja iš mūsų kraštų. Tais atvejais jie traukia Danijos salyno krantų link ar skrenda dar piečiau Baltijos krantų. „Gandrai, kaip ir kiti paukščiai, jaučia klimato kaitą ir į jį reaguoja: pajutęs šaltį, per žiemą nepasiliks nė vienas sveikas gandras, jeigu jam išugdytas instinktas išskristi. Bet jeigu žmogus per daug kišasi į gamtos dėsnius – pradeda maitinti paukščius ir taip pamažėle juos prisijaukina, tuomet jis ne tiek padeda paukščiui, kiek jam pridaro bėdos“, - tvirtino ornitologas. Toks paukštis nebepaiso natūralių gamtos ritmų, tampa atsiskyrėliu, o nesulaukęs žmonių globos žūsta. Tačiau šiųmetinė gana šilta žiemos pradžia ir ilgas ruduo taip pat sumaišė biologinį paukščių ritmą. Šiemet be gandrų bei kitų vandens paukščių žiemoti Lietuvoje pasiliko ir apie 100 gulbių. Paukščiai būriuojasi atviruose vandens telkiniuose, ypač gausu jų prie Kauno marių ir ties Elektrėnais.
|
|
