|
|
|
Priėjo liepto galą
Sausio 23 d. viešam svarstymui turėtų būti paskelbtas 2012 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas (internetiniame puslapyje www.kretinga.lt). Šiandieną jau aišku, kad šių metų Savivaldybės piniginė bus dar labiau subliuškusi negu pernykštė. Pirmąkart per Nepriklausomybės laikotarpį Savivaldybė nebegalės skolintis atlyginimams, pastatams apšildyti ir kitoms būtinoms reikmėms. Apie 2012-ųjų biudžeto iššūkius, Savivaldybės išlaidų politiką kalbėjomės su Savivaldybės administracijos direktore Jolita Vaickiene. - Savivaldybės skolinimosi limitas 2011 metais nebuvo išsemtas. Kaip atsitiko, kad 2012-ųjų pradžioje jis jau yra netgi viršytas? - Taip, priėjome liepto galą. Ne patys susipurtėme, Finansų ministerija sumažino skolinimosi limitą: savivaldybėms, kurių skola viršija 45 proc. savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų, ankstesnio – 70 proc. - limito ribose leidžiama skolintis tik iš ES bei kitos tarptautinės paramos vykdomiems projektams kofinansuoti. Lėšos savarankiškoms funkcijoms šiemet irgi smarkiai apkarpytos, atsižvelgiant į jų sumažėjimą, praskolinę esame 61 proc. ir nubrėžtą 45 proc. limitą jau viršijome 16 proc. ES parama vykdomiems projektams kofinansuoti dar galime skolintis apie 5 mln. Lt. Pagal numatomų lėšų kofinansavimui poreikį 5 mln. neužteks. O jeigu pažvelgtume į priekį, į 2014-2020 metų laikotarpio ES paramą – jos kelyje į mūsų Savivaldybę statomas ženklas „Stop“. - Finansų ministerija Savivaldybei dar labiau įtempė išlaidų apynasrį. Ar svarstote, kokių išlaidų atsisakysite? - Negalėsime rengti sporto komplekso techninio projekto, kuris būtų kainavęs apie 300-400 tūkst. Lt. Grėsmė kyla Petrikaičių kapinių statybai. Savivaldybės tarybos leidimu kapinių statybos pirmojo etapo darbams yra paimta 2 mln. Lt paskola. Pagal sąmatinę darbų vertę jiems atlikti dar trūksta 600 tūkst. Lt. Skolintis jų negalėsime, veikiančiose kapinėse vietos laidojimui praktiškai nebėra. - Savivaldybė bankams yra skolinga 16,9 mln. Lt. Kam ir kiek skolintis, sprendžia rajono politikai. Iš jų lūpų ne kartą skambėjo frazė: „Savivaldybė – ne „uabas“. Taip viešai buvo pabrėžiama, kad skolinamasi žmonių labui, o ne pelno siekiui. Gal liepto galas Savivaldybei bus ir naudingas – privers gyventi pagal išgales, pasverti kiekvieną išlaidų litą? - Pradedame skaičiuoti, vertinti projektų ekonominį naudingumą, perspektyvumą – ar objektas bus reikalingas ir po 5-10 metų, tarnaus tūkstančiui, o ne penkiems žmonėms. Taip pernai atsisakėme Grūšlaukės mokyklos valgyklos pastato renovacijos ir sutaupėme kofinansavimui reikalingus 0,5 mln. Lt. Savivaldybė nėra pelno siekianti organizacija, tačiau tai nereiškia, kad biudžeto pinigus galime švaistyti į kairę ir dešinę. O taip nutinka, kai tarybos nariai mato tik savo interesų ratą, o ne visą rajoną. Ar ne gigantomaniški yra Raguviškių kultūros namai? Ar reikėjo įrenginėti rūsius šiuose ir Salantų kultūros namuose? Ir būdami užtikrinti, kad netrūks pinigų jiems išlaikyti, turėjome gerai pasverti, ar tokio dydžio, tokiam gyventojų skaičiui jie nėra per erdvūs. Dabar suksime galvas, kaip juos išlaikyti, ir nežinia, ar būsime pajėgūs. - Raguviškių kultūros namai yra ankstesnės rajono valdžios užmojis. Bet ir jūs vėl lipate ant to paties grėblio - Kartenoje statysite kultūros namus, kai didesnėje Darbėnų gyvenvietėje po vienu mokyklos stogu sutilpo ir kultūros namai, ir biblioteka. - Kartenos kultūros namų projektas buvo pradėtas anksčiau. Dabar jis įstrigo, nes statybos darbus laimėjusi įmonė atsisako juos vykdyti. Todėl statyba nutolsta. Pritariu, kad už daug mažesnius pinigus Kartenos mokyklos pastatą galima pritaikyti ir miestelio, seniūnijos kultūros reikmėms. Darbėnų pavyzdys tą patvirtina. Rajono politikai viešoje erdvėje choru pritaria daugiafunkciniams centrams. Tačiau, kai tik daugiafunkcinio centro idėja nukreipiama į kurio nors kaimą – vėl daro viską, kad kiekviena Savivaldybės įstaigėlė, nepaisant, kad joje gal vos vienas žmogus dirba, turėtų po atskirą stogą. Štai Kartenos daugiafunkcinio centro mokykloje steigimas irgi buksuoja. Centras steigiamas iš ES lėšų. Centre bibliotekai numatytos patalpos su atskiru įėjimu, ir baldai užsakyti. Kažkas bendruomenėje yra tiek susipriešinę, kad trūks-plyš biblioteką nori įkurdinti kitur, tik ne mokykloje. - Mokyklų pertvarkoje, daugiafunkcinių centrų steigime kai kurie rajono politikai, ypač atstovaujantys jų gyvenamajai vietovei, įžvelgia kaimų naikinimą. - Pavadinčiau tai jų neįžvalgumu. Nuosavų pinigų turbūt niekada taip neleistų. Tas tariamas naikinimas iš tikrųjų tik eina kaimo sunykimui iš paskos. Neuždarome mokyklų kaimuose, kur yra vaikų. Tačiau nebesustabdysime nuvažiavusio traukinio: peržiūrėkime, kiek detaliųjų planų rajone gyvenamiesiems namams statyti parengta ir patvirtinta – tūkstančiai. Ir kur pagal juos žmonės kuriasi – gyventi patogiose vietovėse, kaip antai Kretingos priemiesčiuose, pačioje Kretingoje. Į senąsias tėvų buveines kaimuose vos vienas kitas begrįžta. Tai laikmečio natūralūs procesai. Išmetę milijonus kaimo nebeatgaivinsime. Ar ne geriau juos išleisti ten, kur žmonės kuriasi. Tų vietovių infrastruktūrai – gatvėms ir kt. - nebėra lėšų. Kretingoje prie seserų klarisių vienuolyno išaugo naujas didelis gyvenamasis rajonas. Kuriasi, gyvena jauni žmonės, gimdo vaikus, kuriems turėtume išplėsti, renovuoti „Žibutės“ pradinę mokyklą. Šiandieną mokykla pradiniam vaikų ugdymui nepritaikyta, nes nėra pinigų. Mažėjant biudžete pinigų, turėtų būti stiprinama juos skirstančių politikų atsakomybė.
|
|
