|
|
|
Vietoj laimikio – baudos
Vėlų antradienio vakarą ant Palangos tilto stintas gaudę žvejai namo grįžo tuščiomis: po aplinkosaugininkų „šienapjūtės“ jie liko ir be žuvies, ir be žvejybos įrankių. „Iš vargšo dar ir paskutinį kąsnį atima“,- taip uolų gamtosaugininkų įstatymų raidės laikymąsi įvertino žvejai, kuriems dar teks suploti ir kelias šimtines baudos už per didelius tinklinius samčius. Kretingiškis Laimonas Žilys pasakojo antradienį atsitiktinai pakliuvęs į aplinkosaugininkų reidą – nusprendęs pasivažinėti dviračiu jis numynė iki tilto, kur neretai ir pats mėgsta pažūklauti. Jis pastebėjo, kaip artinantis vidurnakčiui čia atvyko aplinkosaugininkai, kurie nuo tilto išvaikė žvejus – mat jų tinkliniai samčiai, kuriais gaudė stintas, neatitiko reikalavimų. „Liko tiltas – vaiduoklis,- apmaudavo L.Žilys. – Juk vadinamaisiais keseliais pajūrio žvejai žvejojo nuo amžių amžinųjų. Pats turiu išlaikęs keselį, kuriuo žūklavo mano šviesaus atminimo bočius, - jis beveik nesiskiria nuo dabartinių. Toks žvejojimo būdas yra senoviškas amatas ir į Palangą atvažiavę poilsiautojai specialiai eina pasižiūrėti, kaip žvejai keseliais žvejoja, nes kitur to būna nematę. Žmonės domisi tuo, net fotografuojasi su žvejais. Bet mūsų institucijoms nieko nereikia – išdraskė, išgainiojo žvejus. Tegu stovės tiltas tuščias“. Bauda – iki 700 Lt Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas teigė, kad per reidą, kurį vykdė drauge su kolegomis iš Palangos, buvo nustatyta 13 pažeidėjų, kurie žvejojo neįsigiję licencijos, ir dar tiek pat, kurių naudojami tinkliniai samčiai neatitiko įstatymu nustatytų normų – tinklą laikantis žiedas buvo didesnis, negu 3 metrų skersmens. V.Marozo teigimu, tarp pažeidėjų daugiausiai – palangiškių ir kretingiškių. Neturėjusiems licencijos gresia 25-200 Lt bauda, o tiems, kurių žvejybos įrankiai neatitiko reikalavimų, – bauda nuo 200 iki 700 Lt. „Galima sakyti, nuo sovietinių laikų yra išlikęs standartas, kad keselio skersmuo yra apie 4 – 4,5 metro. Dydžiais žvejai ir nepiktnaudžiavo – juk jiems belieka smulki žuvis, kuri prasprūsta pro didžiuosius žvejybinius tinklus. Žvejai 10-15 metų su tokiais keseliais žvejojo ir niekas dydžių net netikrino, dėl jų nesikabinėjo. Todėl apmaudu, kad aplinkosaugininkai žvejybinius įrankius konfiskavo be jokio perspėjimo. O juk kiti tik pirmą kartą čia šiemet atvyko ir nieko apie tokius reikalavimus nežinojo – visgi ne kasdien stintų žvejyba eina“,- pasakojo kretingiškis Darius, prašęs neviešinti pavardės. Jis, atvykęs pabendrauti su savo draugais žvejais ir pasidomėti, kaip jiems sekasi, galėjo savo akimis įsitikinti aplinkosaugininkų griežtumu. Žada daugiau reidų L.Žilys stebėjosi, kodėl aplinkosaugininkai konfiskavo tinklinius samčius – juk tuos pačius žvejai galėję lengvai susimažinti. O dabar – velniop jų išsipirkti mėnesiniai leidimai žvejybai. „Juoką kelia reikalavimai, kad keselio skersmuo būtų ne didesnis, negu trijų metrų – ką su tokiu pagausi? Tada visai nėra ko ir į žvejybą eiti ir per naktį šalti, vėjams pučiant į veidą. Žmonės jau nuo 14 val. renkasi ant tilto, kad užsiimtų ten vietą, ir laukia stintų,- kalbėjo L.Žilys. – Ne verslininkai ant to tilto žvejoja, o mėgėjai, kurie, susimokėję už leidimus, tikisi pagavę žuvies užsidirbti vakarienę šeimai ar poilsiautojams pardavę šviežios žuvies keliais litais šeimos biudžetą papildyti. Tarp tų sučiuptųjų žvejų – bedarbiai, pensininkai. Ar tokius reikia baudomis kankinti?“. Tokius priekaištus išgirdęs V.Marozas sakė, kad žvejai turėję pakankamai laiko žvejybai pasirengti pagal įstatymus. „Ant leidimų žvejoti yra aiškiai parašyta, kokio dydžio turi būti tinkliniai samčiai. Kokių dar perspėjimų reikia? - stebėjosi V.Marozas, pažadėjęs, kad tokių žvejų patikrinimų būsią ir daugiau. – Ne pasiteisinimas, kad tie žvejai ir taip sunkiai pragyvena. Tai absurdiška: jei mano atlyginimas mažas, tai gal aš ir vogti galiu? Įstatymai visiems vienodi ir jų reikia laikytis. Reidą ir surengėme todėl, kad gavome nusiskundimų iš tų žvejų, kurie laikosi reikalavimų. Jiems pikta, kad jie žvejoja sąžiningai, naudodami 3 metrų skersmens tinklinius samčius, kai kiti žuvį gaudo su gerokai didesniais. L.Žilys pasakojo, kad žvejai nesielgia piktybiškai. Atvirkščiai – jie vienas kitą drausmina, kad po kabliais, kuriais keselius kabina ant tilto, būtų pakištos minkštos medžiagos, taip apsidrausdami nuo galimų valstybės institucijų priekaištų. Žvejai samprotauja: neseniai juos aplinkosaugininkai taršė dėl leidimų – maža buvo jų neturėjusių, tad šįkart bus sugalvoję „pelningesnę“ akciją. Savi ir ne savi Dar labiau žūklavusius vyrus papiktino tai, kad aplinkosaugininkai nuo tilto „nušlavę“ žvejus, o 2-3 vis dėlto paliko nejudinę. „Saviakai“ – taip juos pakrikštijo žvejai, pastebėję, kad šie, kaip ir aplinkosaugininkai, vilkėjo panašia kamufliažine apranga, ir žvejojo, akimi „pamatavus“, maždaug 4,5-5 metrų skersmens tinkliniais samčiais. „Paklausiau jų, kuo yra išskirtiniai, kad jie neužkliuvo aplinkosaugininkams. Jie atsakė, kad „reikia mokėti kalbėti“,- pasakojo L.Žilys, palikdamas laisvę kiekvienam nuspręsti, kokia ta „kalba“ turėjusi būti. „Nutilo, kai paklausiau, kaip jiems buvo leista žvejoti su dideliais keseliais“,- jam pritarė ir Darius, taip pat neištvėręs nepakalbinęs šių išskirtinių žvejų. Kaltinimus atmeta Kai L.Žilys dėl nevienodų sąlygų žvejams papriekaištavo aplinkosaugininkams, šie atšovė daugiau pažeidimų nepastebėję. Tą patį V.Marozas sakė ir „Pajūrio naujienoms“. „Liko žvejoti tik tie, kurių tinklinių samčių skersmuo buvo ne didesnis negu 3 metrai. Tik vienam, kurio tinklinio samčio skersmuo buvo 3 metrai ir 20 cm, leidome žvejoti, perspėję sumažinti įrankį – nebaudėme jo iš žmogiško supratingumo. Mums nėra nei „savų“, nei „ne savų“, o prie tokių kalbų esame pripratę ir į jas nereaguojame. Natūralu, kad nubausti žvejai pyksta. Ta - ir bėda, kad žvejai dėl savo pažeidimų kaltina visą pasaulį, bet ne save,- kalbėjo V.Marozas. – Iš nubaustų žvejų visko išgirstame: ir visokiais gyvūnais esame pavadinami, ir grasinimų paskandinti sulaukiame. Tai mūsų darbo kasdienybė. Numanydami, kas laukia, šįkart į reidą buvome pasikvietę ir policijos pareigūnus – kad jie užtikrintų tvarką.“ Anot žvejų, vieša paslaptis yra ir tai, kad versline žuvininkyste užsiimantys asmenys išsiperka leidimus mažesniems tinklams naudoti, o iš tikrųjų jūroje jų kilometrus ištiesia. Tačiau tai niekam nekliūva. „Per reidą apie tai nė vienas žvejys neužsiminė – tokius kaltinimus tik dabar išgirdau“,- kaltinimų pagrįstumu abejojo V.Marozas. Be to, sakė V.Marozas, verslinės žuvininkystės priežiūra užsiima ne jo vadovaujama institucija.
|
|
