Naujas vandentiekis – nauji rūpesčiai

Nors vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei renovacija Salantuose ir Vydmantuose jau baigiama, pradėjo aiškėti naujų nepatogumų bei nesusipratimų. Salantuose gyvenanti ir vandentiekio laukusi šeima tik atsitiktinai išsiaiškino, kad patogumų gali nesitikėti, o vydmantiškiai be jokio įspėjimo sužinojo, kad visam arba laikinai nebeturės kelio į savo privačias valdas.

Vieninteliai gatvėje liko be vandentiekio

Salantiškiai Rasa ir Arvydas Kebliai buvo vieni iš pirmųjų, kurie itin apsidžiaugė nauju vandentiekio projektu ir skubėjo pasirašyti sutartį su bendrove „Kretingos vandenys“. Salantiškiai pagal projektavimo paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo apmokėti projektą, pateikti reikalingus dokumentus.

Vykdytojai sutartyje pasirašė parengsią gyvenamojo namo vandentiekio, buitinių nuotekų inžinerinių tinklų projektus.

Galbūt šio įsipareigojimo Keblių šeima būtų laukusi ir iki šios dienos, jei ne atsitiktinumas. Tik paklausę darbininkų, kada tinklai bus nutiesti į patį Žemaitės g. galą, salantiškiai sužinojo, kad to niekada nebus. Projekte paskutinis gatvės namas prijungti prie tinklų nenumatytas, tačiau projekto vykdytojai apie tai neinformavo.

„Sutartį su „Kretingos vandenimis“ pasirašėme dar praėjusių metų balandį. Tinklų savo name laukėme ir norėjome, mums buvo patvirtinta, kad į vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą įtraukta ir mūsų gatvė. Ramiai laukėme prasidėsiančių darbų. Tuo labiau, kad sutartyje yra punktas, kuriame numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta, vieną ar kitą šalį informuojant per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo. Šį teiginį aš suprantu taip: darbų užsakovai turi projektus, brėžiniuose mato, kurie namai prieis prie tinklų, kurie ne. Jei pamato, kad tas namas, su kurio savininkais pasirašyta sutartis, negalės būti prijungtas, apie tai informuoja, namo savininkai ieško kitų būdų, kaip savo namuose turėti patogumus. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Jei būtume žinoję, kad tinklai mūsų name nebus prijungti, jau prieš metus būtume kažką sugalvoję, pradėję daryti darbus savarankiškai. Pikčiausia, kad tie, kurie iš tiesų nori ir žada jungtis prie sistemos, nuo jos paprasčiausiai atkertami ir net apie tai neįspėjami“, - piktinosi R.Keblienė.

Moteris su vyru svarstė, kodėl projektai rengiami taip atmestinai, neatsižvelgiant į pageidavimus ir gyventojų poreikius. Salantiškiai net mąstė kreiptis į teismą.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Irina Vigelienė teigė, kad projektai nėra daromi specialiai su trūkumais. Vandentiekio ir nuotekų tinklai tiesiami ten, kur yra galimybės prie jų jungtis. Tinklai nevedami ten, kur yra sudėtingos sąlygos – yra kelio nuolydis, reikia papildomų siurblinių, kurioms lėšų skirta nėra.

„Žmonės įsivaizduoja, kad kažkas, neatsižvelgdamas į gyventojų patogumus, sukuria projektus ir jie yra vykdomi. Yra ne taip. Projektui skiriami pinigai ir nurodoma, kiek metrų už juos galime pakloti. Pagal tuos turimus duomenis nusprendžiame, kuriose gatvėse bus tiesiami tinklai. Tose gatvėse, kuriose buvo senieji tinklai, nauji netiesiami. Kiekvienas atvejis yra individualus, ir su salantiškiais jų problemą taip pat reikėtų aptarti individualiai“, - sakė I.Vigelienė.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ gamybos direktorius Ričardas Daubara kalbėjo, kad iškilus tokiems atvejams kaip Salantuose paprastai stengiamasi atrasti papildomų lėšų nutiesti trūkstamą tinklų dalį. Tačiau kad taip iš tiesų bus padaryta, R.Daubara pažadėti negalėjo.

Atkirto nuo pasaulio

Vydmantiškiai naujo vandentiekio spąstuose atsidūrė kitokiu būdu. Ūkininkas Petras Rudys Vydmantų Gintaro g. pabaigoje pastačius naują siurblinę nebegali įvažiuot į savo žemę. Vydmantiškis pripažįsta, kad įrenginys pastatytas ne jo, o valstybinėje žemėje, tačiau tikisi, kad projekto vykdytojai atras jam patogiausią sprendimą.

Kęstutis Šoblinskas rodo vieną iš trijų kelių į jo kavinę. Šią savaitę nė viena gatve nebuvo įmanoma pravažiuoti.

„Prieš daug metų per valstybinę žemę suformavau kelią. Tačiau juo naudotis nebegaliu – per patį darbų įkarštį vykdytojai pastatė siurblinę ir siūlo man važinėtis aplinkui. Bet aš su tuo nesutinku – kodėl turiu važinėtis aplinkui, jei galiu tiesiai. Gal ir galėčiau, jei ir ateityje planuočiau, jog mano žemė bus tik ūkinės paskirties. Tokiu atveju kelio man reikia gal 15 kartų per metus. Tačiau jei sugalvosiu daryti detalųjį planą, namus pradės statyti vaikai, tikrai bus nepatogumų. Todėl jau dabar reikalauju pravažiavimo senuoju keliu“, - sakė P.Rudys.

Jis darbų vykdytojams pasiūlė šalia kelio, kuriame dabar jau stovi siurblinė, užversti dalį griovio – tada kelias paplatėtų ir juo būtų galima tiesiai nuvažiuoti į laukus.

Tokį pat variantą svarsto ir darbų rangovo Vydmantuose, bendrovės „Grundolita“ techninis vadovas Egidijus Būga.

„Jau kalbėjomės su tuo žmogumi, jis lankėsi ir bendrovėje „Kretingos vandenys“. Jam yra siūlomi keli variantai, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Aš pats linkstu į tą pusę, kad reikėtų užversti dalį griovio ir praplatinti kelią, kuriame stovi siurblinės. Tikrai sieksime kompromiso“, - žadėjo E.Būga.

Jis patikino, kad abipusis sprendimas buvo priimtas ir dėl kitos problemos, kilusios Virkštininkuose.

Į ten esančią kavinę galima patekti trimis keliais, pagrindinis jų – išasfaltuotas. Asfaltuota Liepų g. paskutiniu metu buvo vienintelė, kuria buvo galima atvažiuoti į kavinę. Kitose dvejose gatvėse intensyviai vyko darbai. Tačiau šią savaitę iškasti teko ir Liepų g. – buvo užtvertas eismas, automobiliams padarytas aplinkkelis per laukus.

E.Būga tvirtino, kad pagrindinis kelias nebuvo užtvertas tol, kol darbininkai šalia iš molio ir žemių nesupylė laikino pravažiavimo.

„Privalome dirbti, ir tenka taikytis prie laikinų nepatogumų. Visose gatvėse tiesiami tinklai. Pagrindinę Liepų g. teks uždaryti visiškai. Toje vietoje, kur darbavomės šią savaitę, buvo galima įrengti laikiną pravažiavimą. Kitose gatvės vietose nebebus įmanoma to padaryti. Todėl laikinai darbus sustabdysime Rąžės g. – ja bus galima pasiekti kavinę ir gyvenamuosius namus“, - informavo E.Būga.

Kavinės savininkas Kęstutis Šoblinskas pasakojo, kad laikino pravažiavimo jam teko išsireikalauti – apie vykdomus darbus informuotas jis nebuvo, per juos patyrė nuostolių.

„Kavinėje dirba 11 žmonių, tą dieną, kaip visada, buvo parengti dienos pietūs. Tačiau jų valgyti niekas neatvyko, nes į kavinę nebuvo įmanoma atvažiuoti – visos gatvės iškasinėtos, o toje vietoje, kurioje supiltas apvažiavimas, automobiliai klimpo. Kaip įmanoma važiuoti keliu, kuris padarytas iš molio. Be to, darbininkai sugadino asfaltą, kurį nutiesiau už savo lėšas. Kaip jis bus sutvarkytas, aš neįsivaizduoju. Viskas daroma atmestinai, neapgalvotai, ir žmonės apie tai net neįspėjami“, - piktinosi K.Šoblinskas.

• Rašyti komentarą (2)