|
|
|
Iš polderio siurbė ne vandenį, o pinigus
Vienintelis Kretingos rajone Juodupėnų polderis, kuriam prižiūrėti per du dešimtmečius išleista apie 800 tūkst. Lt, yra neveikiantis. Tą tvirtina čia žemę turintys jos savininkai, polderiu besidomintys rajono politikai ir jiems pritariantys žemės ūkio specialistai.
Kaltina valstybės pinigų švaistymu
Rajono Savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas Povilas Turauskis spaudžia Savivaldybės valdžią apsispręsti dėl Juodupėnų polderio: jį eksploatuoti, užkonservuoti ar naikinti. Jo nuomone, šis valstybei priklausantis melioracijos statinys jau daug metų yra neveikiantis, o jį priežiūrėti turinti įmonė „Kretingos ūkininkas“ kasmet gauna neuždirbtus pinigus. „Tai nusikalstamas valstybės pinigų švaistymas“, - teigė politikas. Polderis yra valstybės turtas, kurio priežiūra įpareigota rūpintis Savivaldybė, tam iš Valstybės biudžeto kasmet gaunanti tikslines lėšas. Dėl to, kad lėšos tikslinės, o ne Savivaldybės biudžeto, kai kurie rajono politikai jų panaudojimą vertina atlaidžiai, tarsi vadovaudamiesi nuostata – jei duoda pinigus, kodėl jų nepaimti, per daug nesigilinant, kaip jie panaudojami. Tai buvo juntama svarstant klausimus Kontrolės komitete dėl polderių perspektyvos ir lėšų jiems prižiūrėti. Tik P. Turauskiui primygtinai prašant kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Antanas Puodys ėmėsi aiškintis, kiek polderio įrenginiai suvartojo elektros energijos. Pagal tai bus galima iš dalies spręsti – buvo ar ne iš polderio siurbiamas vanduo. Pirma žolė vidurvasary
Juodupėnų polderį prieš 28 metus pastatė „Alkos“ kolūkis, kad užliejama lanka neklimpdama pravažiuotų žolę žolės miltų agregatui ruošianti technika. Atkūrus Nepriklausomybę apie 440 ha Juodupėnų polderio žemės buvo išdalinta savininkams. Kiek jų yra šiandieną, tiksliai nežino net Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai. Spėja, jog apie šimtą. Žemę polderyje turinti juodupėniškė Danguolė Vaičekauskienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog vandens iš polderio jau seniai nepumpuoja. Šiemet vanduo vėlai nuslūgo, todėl pirma žolė sužėlė ir gyvulius į ganyklą išginė liepos vidury. „Ganyklos buvo apsemtos iki pusės blauzdų, o vietomis ir gerokai giliau“, - pasakojo moteris. Ledas, vanduo iššutina ir kitaip naikina žolę. D. Vaičekauskienės teigimu, žmonės ganyklų žolės nebeatsėjinėja, tenkinasi tuo, ką vandeniui nuslūgus pati gamta duoda. Kad polderis neveikia, Kontrolės komiteto nariai įsitikino savo akimis, nuvykę jo apžiūrėti. „Vandens siurblių ten kaip ir nėra. Kai mes atvažiavome, atsirado vos ne kažkokie narai, bet ir tie jokio variklio nerado“, - aiškino A. Puodys. Jo pastebėjimu, polderį sausina prieš 8 metus iškastas kanalas. „Vanduo tuo kanalu nubėga, niekas jo nepumpuoja“, - tvirtino A. Puodys. Spręsti, polderis reikalingas ar ne, rajono Savivaldybės mero Juozo Mažeikos nuomone, turėtų melioracijos specialistai. Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistas Leonas Rimeika pripažino, jog polderis yra nebereikalingas, tačiau jam panaikinti būtinas polderyje žemę turinčių žmonių sutikimas. „Jei žemės savininkams reikėtų primokėti už polderio priežiūrą, jie bematant sutiktų“, - pastebėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Siurblį sutvarkė
„Siurblys buvo tik sugedęs ir atitrūkęs. Birželio mėnesį jį pakėlėme iš dugno, atstatėme ir išsiurbėme visą vandenį“, - kalbėjo Juodupėnų polderį prižiūrinčio „Kretingos ūkininko“ vadovas Valentinas Paspirgėlis. Jis tikino, jog polderio technikos gedimas buvo laikinas. Jo teigimu, žemių savininkai nepageidauja, kad vanduo būtų išsiurbiamas visiškai. „Todėl ir laikome aukštesnį vandens lygį“, - sakė jis. V. Paspirgėlis pažymėjo, jog įmonės specialistai suremontavo ir avarinį siurblį. Anot jo, įrengimai yra pajėgūs išpumpuoti 2500 kub.m vandens per valandą. „Per 10 val. visame plote vandenį iki dugno galime išsiurbti“, - teigė įmonės vadovas. Nuo pat pastatymo polderio priežiūra užsiimantis V. Paspirgėlis (anksčiau kaip Melioracijos statybos įmonės vadovas) tvirtino, jog polderis visąlaik buvo ir yra veikiantis. Šiemet polderio priežiūrai skirti 36 tūkst. Lt. Ankstesniais metais lėšų buvo skiriama daugiau, nes dalis jų teko investicijoms, už kurias „Kretingos ūkininkas“ rekonstravo polderio pylimą. Išvadas dėl polderio perspektyvos ir lėšų jam prižiūrėti panaudojimo Kontrolės komitetas pateikti įpareigojo Žemės ūkio skyrių.
Polderis – tai nusausinta ir pylimu atskirta žemuma, iš kurios vanduo šalinamas siurbliais.
Juodupėnų polderiui tvarkyti valstybės skirti pinigai:
2008 m. – 101 tūkst. Lt; 2009 m. – 72 tūkst. Lt; 2010 m. – 57 tūkst. Lt; 2011 m. – 36 tūkst. Lt.
|
|
