Įvykus nelaimei neprisikvietė nė vienos avarinės tarnybos

Į vandentiekio avariją pirmiausia atvyko gaisrininkai. Vandentiekio specialistų gyventojai sulaukė tik po poros valandų.

Kai Sporto g. daugiabutyje trūkus vamzdžiui ir užliejus neizoliuotą laidą rūsyje kilo gaisras, namo gyventojai negalėjo prisišaukti nė vienos avarinės tarnybos. Tik į vietą atvykusiems gaisrininkams pavyko iškviesti elektrikus, o vandentiekio specialistų kretingiškiai sulaukė tik po poros valandų.

Daugiabučio gyventojas Vytautas Striaukas pasakojo, kad gaisras pastebėtas atsitiktinai: į rūsį dviračio ėjusi moteris pamatė iš šiluminio mazgo patalpos besiveržiančius dūmus. Atvykę gaisrininkai gaisrą užgesino ir paaiškino, kodėl jis kilo: trūkus vamzdžiui vanduo užliejo neizoliuotą elektros laidą ir šis užsiliepsnojo.

„Daugiabučio laiptinėje kabo telefonai, kuriais reikia skambinti įvykus avarijoms. Kadangi avarija kilo dėl elektros ir vandens, visų pirma puolėme skambinti bendrovei LESTO. Telefonu niekas neatsiliepė. Paskambinome į bendrovę „Kretingos vandenys“. Ten išgirdome atsakymą, kad į įvykio vietą niekas nevyks, nes tai – privatūs butai. Tačiau ką reiškia privatūs, jei mus administruoja „Kretingos būstas“, o vandentiekio reikalus tvarko „Kretingos vandenys“ ir už tai mes mokame pinigus“, - piktinosi V.Striaukas.

Jam, paskambinus į „Kretingos vandenis“, buvo paaiškinta, kad specialios brigados nereikia ir vandens sklendę jis gali užsukti pats.

Tačiau V.Striaukas įsitikinęs, kad šitiek vartotojų turinti įmonė privalo turėti visą parą veikiančią avarinę tarnybą ir prie sugedusių vamzdžių gyventojai neturėtų lįsti.

„Kaip vandentiekio darbuotojai įsivaizduoja – laidas kibirkščiuoja, vanduo kliokia, o iš gyventojų kažkas ieško sklendės? Kam tada daugiabučiuose iškabinti pagalbos telefonai, jei tos pagalbos niekas nesuteikia? Mano nuomone, elektrikai ir vandentiekio specialistai turėjo atvykti nedelsdami – juk užsukus vandenį, išjungus elektrą, visas namas liko be patogumų. Be to, kaip galima siūlyti paprastam žmogui eiti likviduoti nelaimę – juk bet kurį iš mūsų, ieškojusį, kur užsukti tą sklendę, galėjo nutrenkti elektra“, - kalbėjo V.Striaukas.

Pasirodė, kad iš keturių specialiųjų paslaugų įmonių Kretingoje tik dvi turi avarines tarnybas. Bendrovė „Kretingos vandenys“, kurios pagalbos labiausiai ir reikėjo Sporto g. daugiabučio gyventojams, tokios tarnybos neturi ir niekada nėra turėjusi.

„Turime tik budintį žmogų, kuris atsako į skambučius visą parą. Sužinoję apie gedimą stengiamės jį kuo greičiau likviduoti. Sporto g. gedimą pašalinome per dvi valandas. Avarinei tarnybai pinigų neturime. Mano nuomone, kiekviename daugiabutyje turėtų būti žmogus, kuris žino, kur užsukti vamzdžius“, - sakė I.Vigelienė.

Direktorės pavaduotojas gamybai Ričardas Daubara teigė, kad avarinė tarnyba jų įmonei – tikra prabanga, jos bendrovėje niekada nėra buvę. Tačiau yra svarstomas variantas, kaip būtų galima efektyviau reaguoti į įvykusias vandentiekio avarijas. „Prieš dešimtmetį esame skaičiavę, kiek kainuotų išlaikyti avarinę tarnybą. Tai – tikrai prabangos dalykas, įmonė avarinės tarnybos sau leisti negali, nes didėtų žmonių skaičius, išlaidos. Tačiau šiuo metu svarstome vieną variantą – galbūt įmonėje visą parą galėtų būti vienas budintis žmogus. Bet visa tai reikia labai gerai apsvarstyti, nes vėlgi – tas žmogus negalėtų viršyti darbo valandų, jam reikėtų ne vienos pamainos, jis turėtų mokėti vairuoti bet kokį transportą ir panašiai. Kol kas turime budintį, kuris atsako į skambučius ir, kol organizuoja pagalbą, papasakoja skambinančiajam, ką jis pats galėtų padaryti. Taip buvo ir Sporto g. – mūsų budintis paprašė žmogaus paieškoti ventilio ir jį užsukti. Tai tikrai nėra sudėtinga“, - sakė R.Daubara.

Kad įmonei turėti avarinę tarnybą yra prabanga įsitikinęs ir bendrovės Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojas Rimantas Dulkys.

Pasak jo, per mėnesį budintis sulaukia vos vieno kito skambučio, dėl kurio avarinė tarnyba būtų nuostolinga.

„Avarinei tarnybai reikėtų bent keturių nuolat dirbančių žmonių, o avarijų būna labai retai. Taigi turėti avarinę tarnybą tikrai neapsimoka. Yra telefono numeris, kuriuo prisiskambinti galima visą parą“, - patikino R.Dulkys.

Bendrovės LESTO tinklo eksploatavimo grupės vadovas Žilvinas Perminas „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo, kad jų įmonė be avarinės tarnybos neišsiverstų: 10 tūkst. vartotojų turinčiai bendrovei avarinių skambučių tenka sulaukti gan dažnai.

„Turime operatyvinę brigadą, kuri darbo metu budi darbo vietoje, o nedarbo metu jiems paskirtas namų budėjimas. Brigadoje nuolat budi du žmonės. Jei avarija rimta, į darbo vietą kviečiama ir daugiau specialistų. Iškvietimų dažniausiai turime tada, kai blogas oras – audra, pūga, didelis šaltis. Galbūt kitoms įmonėms avarinės tarnybos nėra reikalingos, tačiau elektra tokia sritis, kurioje tokia tarnyba yra būtina“, - įsitikinęs Ž.Perminas.

• Rašyti komentarą (19)