Kapinių tvoros restauracija reikalauja ypatingo kruopštumo

Rugpjūčio pabaigoje turėtų baigtis projekto „Kretingos miesto senųjų kapinių tvoros ir laiptų prie Lurdo rekonstravimas“ įgyvendinimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Kretingos rajono savivaldybės. Bendra projekto vertė - 458 tūkst. 836 Lt.

Šiam projektui įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondas skyrė 390 tūkst. 10 Lt, o rajono savivaldybė – 86 tūks. 826 Lt. Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Dariaus Martinkaus teigimu, rekonstravimo darbus laimėjusi Kretingos statybos bendrovė „Ringesta“ sutartyje numatė darbus atlikti per 18 mėnesių. Tačiau numatyta darbus baigti data – rugpjūčio 29 diena – nebūtinai galutinė – ji daugiau orientacinė.

„Ringestos“ vadovo Almanto Skruibio nuomone, darbai gali užsitęsti ir iki spalio mėnesio: reikia sutvarkyti vartų arkas, ąžuolinius vartus, daug darbo reikalauja ir pati tvora – sutvarkyti siūles, visiškai pakeisti kai kurias plytas ar „priauginti“ nuskilusias. Tačiau viską reikia padaryti taip, kad nesiskirtų plytų spalvos.

Kretingos senųjų kapinių tvoros ir vartų rekonstravimas – ilgas ir kruopštus darbas. Jį atlieka Kretingos statybos bendrovės ”Ringesta” darbininkai.

Prie tvoros triūsiantis Stasys Petkus sakė, kad atliekant rekonstravimo darbus nepaskubėsi – tenka apžiūrėti kiekvieną tvoros plytą. Tvarkomi ir tarpai tarp plytų. Toks darbas reikalauja kruopštumo ir greitai nevyksta.

Tvarkomos ir tvoros metalinės dalys. Pirmiausia jos nuvalomos nuo rūdžių, paskui gruntuojamos, o vėliau bus nudažomos. Ten, kur metalinės dalys sulaužytos, tenka jas atkurti iš naujo. Atnaujinamas ir tvoros viršus.

Bus atliktas ir tvoros pamatų tvirtinimas. Tam, kad jį atliktų, statybininkams palei visą tvorą iš kapinių pusės kastuvais teko iškasti griovį. Tačiau atliekant ir šį, atrodo, nesudėtingą darbą, reikėjo paplušėti – iškelti per tvorą ir išvežti iškastą žemę, o kasant kliudė ir medžių šaknys, kelmai.

Savo eilės dar laukia ir vartai.

“Reikės kažkaip ir juos sutvarkyti“, - sakė S.Petkus, rodydamas pietinius vartus, gerokai pasvirusius į vakarų pusę.

Darbininkai sakė, jog dirbti tenka ne tik šviečiant saulei, bet ir lyjant. Tačiau jie tam yra pasirengę – turi specialią uždangą, po kuria pasislėpę nuo lietaus gali tęsti tvoros rekonstravimo darbus. Netrūksta jiems ir patirties: vienas iš darbuotojų – Andrius Narvilas yra restauravęs bažnyčią Palangoje. Pasak A.Skruibio, tvoros restauravimui, kaip ir kitiems statybos darbams, suteikiama penkerių metų garantija, tačiau šiuolaikiška technologija ir naujos medžiagos leidžia tikėtis, kad tvoros tvarkyti greitai tikrai nebereikės.

Senųjų kapinių tvora ir vartai paskutinį kartą buvo tvarkyti 1976 metais.

• Rašyti komentarą (0)