|
|
|
Gauti pinigai – lašas jūroje
Rajono Savivaldybei galvosūkis, kaip panaudoti iš Vyriausybės gautus 300 tūkst. Lt, kurie skirti socia-liniam būstui. Panašu, kad laimė turėti naujus namus nusišypsos dviem ar trims šeimoms, kurioms už nugarų rikiuojasi dar 300 kandidatų, savo eilės laukiančių ir dešimtmetį. Vieša paslaptis, kad juos įkurdinant naujuose būstuose rajono Savivaldybei sudėtinga ne tik dėl finansavimo stokos – tokiems kaimynams priešinasi bendruomenės. „Gėda kam nors pasakyti, kad čia gyvename – iš karto į mus žvelgia kaip į asocialius asmenis. Mus visus sumeta į vieną katilą, sumaišo ir apverda“,- kalbėjo Birutė Šeškuvienė, Vita Pilibavičienė, Jolanta Šeškutė, gyvenančios buvusio bendrabučio Vilniaus g. 18 trečiajame aukšte. – Nemeluosime, yra šeimų, kurios čia gyvena netvarkingai, girtauja. Bet mūsų aukšte – ramu ir gražu, visi gyventojai turi darbus arba yra pensininkai. Savo aukštui turime net atskirą raktą pasidarę“. Prie Žiemos sodo esančio buvusio bendrabučio dviejuose aukštuose iš viso gyvena apie 20 šeimų, kurios šį būstą laikinai nuomojasi iš Savivaldybės. Tiesą pasakius, žodis „laikinai“ labiau popierinis – ne vienas gyventojas, kasmet vis atnaujindamas nuomos sutartį su Savivaldybe, čia gyvena apie dešimt metų. Tiek pat laiko jie yra maitinami viltimi iš Savivaldybės gauti nuolatinį socialinį būstą. Vilčių – maža „Džiugina, džiugina po truputį, tačiau vilčių – maža. Ne vieną pažadą jau esame girdėję“,- taip į žinią, kad Savivaldybė iš Vyriausybės gavo 300 tūkst. Lt socialiniam būstui įsigyti, reagavo B. Šeškuvienė, V. Pilibavičienė ir J.Šeškutė. Moterys pasakojo, kad ne iš lengvo gyvenimo ir ne iš tinginystės jos maždaug prieš dešimt metų užpildė prašymą socialiniam būstui gauti. Niekas už „ačiū“ jų bendrabutyje nelaiko ir dabar – per mėnesį už nuomą ir paslaugas, priklausomai nuo kambario dydžio, tenka susimokėti nuo 400 Lt iki 600 Lt. Bendrabučiui verkiant reikia remonto, langai – perpučiami ir perlyjami, tačiau čia gyvenantys kitur kraustytis nenori. „Išeisi kitur – išbrauks iš eilės. O kas žino, gal mums metus ar du beliko laukti socialinio būsto? Nuomodamasis privačiai gali bet kurią dieną vėl būti išmestas į gatvę“,- kalbėjo gyventojai, susitaikę su prastomis gyvenimo sąlygomis ir pasiguodžiantys bent jau vienas kito bičiulyste. Pasak jų, kas galėjo, tas jau paliko buvusį bendrabutį – pasiėmę paskolą nusipirko ir įsirengė vagonėlį ar išvažiavo dirbti į užsienį, kurį jau vadina savo tėvyne. Sąrašas kasmet ilgėja Kretingos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Lengvinienė teigė, kad šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti išsirikiavusios 295 šeimos arba pavieniai asmenys. Palyginti: 2010 metų sausio 1-ąją į socialinį būstą pretendavo 266 šeimos, 2009-aisiais – 245. Visi pretendentai į socialinį būstą rašomi į penkias skirtingas eiles: šių metų sausio 1-ąją jaunų šeimų sąraše buvo 116 pavardžių, daugiavaikių šeimų – 17, buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų – 22, neįgalių asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų – 37. Dar 87 šeimos arba asmenys - bendrajame sąraše. Kuriam sąrašui pirmiausia skirti naują socialinį būstą, sprendžia Savivaldybės taryba, tačiau ji privalo prioritetą teikti buvusiems našlaičiams ar be tėvų globos likusiems asmenims. Pirks butus Taigi pretendentų į socialinį būstą sąrašas kasmet ilgėja, tačiau pinigų šiai sričiai finansuoti Vyriausybė skiria tik kas dvejus-trejus metus. Paskutinį kartą pinigai socialiniam būstui gauti 2007-2008 metais, tačiau šis laikas sutapo ir su nuosavybės teisių atstatymo periodu. Tuomet Savivaldybė pasirūpindavo nauju būstu tiems, kuriuos tekdavo iškeldinti iš būsto, grąžintino tikriesiems savininkams. Anot J.Lengvinienės, šiuo metu tendencija tokia – socia-linis būstas perleidžiamas kitiems asmenims, nes iš jo savo noru išsikelia iki tol gyvenusi šeima. „Taip šiemet vienam asmeniui buvo skirtas būstas be patogumų Klaipėdos gatvėje. O šiuo metu tuščių butų neturime“,- pripažino J.Lengvinienė. Ne kartą socialinio būsto problemą gvildenusi rajono taryba dabar liko lyg su karšta bulve burnoje – gautus 300 tūkst. Lt būtina išleisti iki šių metų pabaigos, nes kitaip pinigai turės būti grąžinti į valstybės biudžetą. Todėl per paskutinį posėdį rajono taryba apsisprendė skelbti viešąjį konkursą ir už 300 tūkst. Lt įsigyti du ar tris butus, nors kai kurių narių pastebėjimu, kur kas protingiau būtų rekonstruoti jau esamus pastatus arba pradėti atskiro daugiabučio statybas. Siūlo atskirą daugiabutį „Apie tai kalbame 10 metų, tačiau alternatyvos neturime. Ir kai pinigai iš Vyriausybės nukrenta tarsi iš dangaus, lieka lengviausias ir paprasčiausias kelias – nupirkti butus ir du ar tris žmones padaryti laimingus,- kalbėjo rajono tarybos narys Steponas Baltuonis. – Man atrodo kitaip: vis tiek kas kiek laiko bus skiriami pinigai socialiniam būstui, todėl reikia rengti atskiro daugiabučio projektą – taip padėtume pamatus ateičiai.“ S.Baltuonio nuomone, pastačius atskirą daugiabutį, būtų išspręsta ir kita problema – privačių namų gyventojai nelabai nori socialiai remtinų žmonių kaimynystės, nes šie, paprašyti prisidėti prie bendrų namo darbų, pavyzdžiui, laiptinės dažymo, pirštu rodo į Savivaldybę. Ilgalaikiams projektams nėra pinigų „Neturime garantijos, kad finansavimas bus paskirtas ateinančius 3-5 metus, kad galėtume svarstyti apie ilgalaikį projektą. Jei kitais metais pinigų negausime, kaip kad jų ir nebuvo pastaruosius dvejus metus, pradėta rekonstrukcijos ar statybos pakibtų ore, nes patys savų lėšų neturėsime. Geriau 2-3 žmonėms bus padėta negu niekam“,- šiam pasiūlymui oponavo rajono meras Juozas Mažeika. Pasak jo, norint pradėti atskiro daugiabučio statybą lauktų ilgas procesas: tektų Nacionalinės žemės tarnybos prašyti, kad skirtų valstybinės žemės, parengti detalųjį planą, projektą, kitus dokumentus. Per rajono tarybos posėdį iškelta idėja rekonstruoti ir socialiniams būstams pritaikyti buvusį Kartenos mokyklos bendrabutį. „Daugumos Kartenos bendruomenės narių tam nepritaria,- sakė rajono tarybos narys karteniškis Vytautas Lukauskas. – Šį bendrabutį reikia kapitaliai remontuoti – nuo pamatų, o tam 300 tūkst.Lt tikrai neužteks. Ir stovės laužynas šalia mokyklos. Pritariu investicijoms, tačiau kol nesame išbridę iš krizės, užsiimti statybomis yra rizikinga.“ Rajono mero J.Mažeikos teigimu, Kartenos bendrabučio rekonstrukcijai reikėtų mažiausiai 1 mln. Lt. Kaimynystė – nemiela Šiuo metu socialiniuose būstuose Kretingos rajone apgyvendinta 210 šeimų bei pavieniai asmenys. Daugiausiai jų – 143 – yra įsikūrę Kretingos mieste. J.Lengvinienė pripažino, kad ne visi gavusieji socialinį būstą atsakingai juo rūpinasi, nors ši pareiga yra numatyta sutartyje. „Gėdiname juos – su komisijomis važiuojame į vietą, gyventojus kviečiamės į posėdžius. Tačiau išmesti netvarkingus gyventojus į gatvę būtų didelė moralinė našta“,- dėstė J.Lengvinienė. Apie baimę, kad išpirktas socialinis būstas būtų ne dovanėlė privataus daugiabučio gyventojams kalbėjo daugelis tarybos narių – nemaža dalis laukiančiųjų eilėje gyvena asocialiai ir vietoj to, kad kabintųsi į gyvenimą ir ieškotų darbo, kilnoja stikliuką. Tai patvirtino ir Kretingos muziejaus, kuris administruoja buvusį bendrabutį Vilniaus gatvėje, direktorė Vida Kanapkienė: „Yra gyventojų, kurie šiukšlina, girtuokliauja, nejaučia pagarbos turtui, tačiau, gink Dieve, taip nekalbu apie visus gyvenančius bendrabutyje. Kita vertus, gal tokį žmonių elgesį padiktuoja ir pati aplinka: bendrabutyje nėra patogu gyventi, reikia remontuoti jo stogą, pakeisti supuvusius langus, naujai įrengti elektros instaliaciją. Tačiau tam Savivaldybės administracija vis neturi pinigų".
|
|
