Susitiko po daugiau negu pusšimčio metų

Vasaros atostogų ramybės apgaubtoje Kartenos vidurinėje mokykloje Mindaugo karūnavimo dieną aidėjo mokinių balsai. Tie patys, kurie išmoktus namų darbus mokytojams atsakinėjo prieš 55-erius metus – Kartenoje susitiko II laida, vidurinę mokyklą baigusi 1956 metais.

Kartenos vidurinės mokyklos II laidos susitikimas. Pirmoje eilėje iš kairės: Stanislava Domarkienė, Danielius Simutis, Kartenos vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Račkauskaitė, Antanas Lubys, Danutė Kundrotienė, Irena Rudienė, Marytė Spučienė; antroje eilėje: mokytojas Alfonsas Kaknevičius, Vladas Domarkas, Petras Rudys, Ignacas Kundrotas.

Nors nuo mokyklos baigimo jau prabėgo daugiau negu pusšimtis metų, buvę Kartenos vidurinės mokyklos abiturientai susitinka kas penkerius metus. Stiprų ryšį palaikančius klasės draugus kaskart apima dvejopos nuotaikos – susitikimo džiaugsmą visada palydi liūdesys, jog kiekvieną kartą jų susirenka vis mažiau.

„Mokyklą baigėme 16 žmonių klasė. Pusės turbūt jau, deja, nebėra. Tačiau kiek esame, tiek susitinkame: kai praėjus dešimtmečiui nuo mokyklos baigimo pirmą kartą surengėme susitikimą, pažadėjome vieni kitiems, kad stengsimės susitikti kuo dažniau“, - pasakojo kraštietis, buvęs Švietimo ir kultūros ministras, profesorius Vladas Domarkas.

Gerų susitikimo emocijų neslėpė ir docentas Antanas Lubys. Iš Vilniaus į Karteną atvykęs vyras pasakojo, kad kaskart susitikus su klasės draugais aplanko geriausi prisiminimai apie mokykloje prabėgusias dienas.

„Jaunystės įspūdžiai daro savo: kai susitinkame, prisimename tik tai, kas gera ir gražu. Tada, kai mokėmės, buvo sunkūs laikai – mokyklą kūreno krosnimi, nebuvo jokio maitinimo, tačiau visa tai nublanksta prieš tai, kiek įdomaus ir gražaus teko patirti“, - kalbėjo A.Lubys.

Susitikimo su savo buvusiais mokiniais nepraleido buvęs jų fizikos ir matematikos mokytojas Alfonsas Kaknevičius. Jis prisipažino, kad anuomet mokėsi kartu su savo mokiniais ir troško perduoti visas įgytas žinias.

„Kai 1950 metais mane paskyrė dirbti į Karteną, likau apstulbęs nuo Minijos vingių grožio ir kartu apimtas nerimo, kaip reikės tinkamai vaikams perduoti žinias, jų nenuvilti. Mokiausi kartu su jais. Kartą man mokinys prisipažino, jog viską supranta, ką aš jam aiškinu, tačiau nėra pajėgus tiek daug išmokti. Tai buvo man pamoka visam gyvenimui, kad vaikų negalima perspausti, kad kiekvienam krūvį turi pritaikyti skirtingai“, - kalbėjo A.Kaknevičius.

Antrosios laidos abiturientai kartu su savo mokytoju apžiūrėjo mokyklą ir kiek ilgiau užtruko klasėje, kurioje atrado saugiai spintoje sudėtus jų laikais rašytus dienynus. Kiekvienam buvo smalsu prisiminti, kokius pažymius teko gauti ir kaip mokėsi suolo draugas.

• Rašyti komentarą (0)