- Krepšinio nežiūriu, todėl man šis žaidimas nėra patriotizmo išraiška. Mes, lietuviai, valstybines šventes, savo tėvynę prisimename eidami į minėjimus, iškeldami vėliavas. Mums neįprasta patriotines šventes švęsti šeimose. Pavyzdžiui, aš gyvenu viena, neturiu su kuo minėti valstybinių švenčių, todėl patriotiškumą išreiškiu tik iškeldama namuose vėliavą.
Antanas Navikas:
- Kaip koks žmogus. Jaunimas vieningas pasijaučia per krepšinį, senesni žmonės patriotai yra per savo politines pažiūras, prisiminimus. Nematau nieko blogo, net jei patriotai esame tik krepšinyje - sportas irgi vienija žmones. Gal mūsų tautai ir trūksta patriotizmo – tačiau iš niekur jis neatsiranda. Žmonėms trūksta informacijos ir netgi, sakyčiau, propagandos.
Irena Korsakienė:
- Niekada nesusimąsčiau, kad patriotais galima būti krepšinyje. Myliu Lietuvą, manau, kad esu patriotė. Lietuvoje valstybingumą, patriotizmą prisimename tik per valstybines šventes ir mėgstame švęsti kiek liūdnai, neemocingai. Nieko nepadarysi, toks mūsų charakteris, ir nereikia norėti patriotizmą reikšti taip, kaip kitos tautos.
Vilius Pocius:
- Krepšinis neužgauna mano patriotinių jausmų – tai tiesiog man patinkantis žaidimas. Esu gimęs vasario 16 dieną, tačiau ši data man visų pirma yra asmeninė, o ne valstybinė šventė. Mano nuomone, norint išreikšti savo patriotiškumą, pompastika nėra reikalinga – meilę tėvynei galima parodyti ir tyliai.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
