|
|
|
Šauliai patriotiškumą įrodys darbu
Artėjant Lietuvos valstybės dienai ir Europos vyrų čempionatui, vis dažniau kalbama apie tai, kieno patriotai lietuviai yra iš tiesų – savo tėvynės ar religija tapusio krepšinio. Kada lietuviai didžiuojasi esą savo tautos vaikai – kai skamba pergalingų varžybų sirena ar kai Liepos 6-ąją sugriaudi Lietuvos valstybės himnas. Į šiuos pasvarstymus nesileidžia Kretingos šauliai – jie savo patriotiškumą dar kartą nusprendė įrodyti ne žodžiais, o darbais. Naujausias nuolat pilietinėse akcijose dalyvaujančių Kretingos šaulių sumanymas – savo jėgomis pastatyti paminklą, skirtą už Lietuvos laisvę kovojusiems partizanams. Šauliai darbus pradės liepos pabaigoje – įgyvendindami projektą jie niekieno neprašė pagalbos. Šaulys Matas Mockus sukūrė paminklo brėžinį, baubliškis Irvingas Paulauskas padovanojo cemento, ūkininkas Benas Slušnys – akmenų. Klaipėdos apskrities jūros šaulių kuopų vadas Virgilijus Valančauskas sakė, kad šauliai dirbs be atlygio. Jie tikisi, kad galbūt kas nors paaukos žvyro arba pasisiūlys savanoriškai padirbėti. Paminklas šią vasarą jau turėtų stovėti. „Jaunieji šauliai nusprendė parodyti iniciatyvą ir įamžinti partizanų atminimą. Prie šio sumanymo prisijungė baubliškiai. Jie papasakojo, kad netoli Žutautų kaimo atokiame miške 1946 metais bunkeryje slapstėsi Baubliuose gyvenę broliai Vladas ir Vytautas Lukauskai bei dar du partizanai. Jie kovojo už Lietuvos laisvę, o nenorėdami pasiduoti sovietams, bunkeryje susisprogdino. Jie tapo tarsi pasiaukojimo už laisvę simboliu“, - sakė V. Valančauskas. Jis kartu su šauliais Donatu Petrausku, Matu Mockumi, jaunaisiais šauliais bei Žemaičių apygardos partizanų vadu Steponu Grybauskiu apžiūrėjo istorinę vietą. Klaidžiame miške dar yra išlikusi bunkerio duobė. Ten šauliai ketina pastatyti memorialinę lentą. Paminklą partizanams patriotai ketina statyti arčiau kelio, šalia keturkamienio ąžuolo. „Bunkerio vieta yra nutolusi nuo visų kelių – nežinodamas neatrastum ir neįtartum. Buvusią partizanų slaptavietę mums parodė Edmundas Viršila – jo giminaičiams priklauso partizanus priglaudęs miškas. Kadangi vieta labai nuošali, joje pastatysime tik atminimo lentą. Paminklą žuvusiems už laisvę pastatysime arčiau kelio – kad paminklą lengvai galėtų pasiekti mokiniai, žmonės, besidomintys istorija. Labai svarbu, kad paminklą neklaidžiodami surastų vaikai – jie turi žinoti savo tautos praeitį, suvokti, kokios kovos vyko dėl Lietuvos ir kas tose kovose dalyvavo“, - kalbėjo V.Valančauskas. Būtent dėl šios priežasties įsijungti į projektą jis skatino jaunuosius Kretingos šaulius. V.Valančauskas įsitikinęs, kad paaugliai yra būtent ta karta, kuriai prisiminti partizanus yra itin svarbu. „Ne vienas šaulys gali prisiminti savo senelius ar prosenelius, kurie buvo susiję su partizanine veikla. Šauliams yra svarbi praeitis, pagarba jai, todėl džiaugiuosi, kad visi sutiko padėti įgyvendinti sumanymą“, - sakė V.Valančauskas. Kretingos jaunųjų šaulių būrio vadė Brigita Barkauskaitė taip pat įsitikinusi, kad kiekvienas, jaunas ir senas, turėtų semtis jėgų iš tėvynės saugotojų, turėtų mokytis gyventi ir dirbti kartu, padėti vieni kitiems ir saugoti lietuviškąsias vertybes. „Kiekvienas žmogus kuo nors didžiuojasi, kažką gerbia, myli. Mes, Kretingos šauliai, džiaugiamės mūsų tautos didinga istorija. Kiekvieno žmogaus supratimas apie tėvynę yra skirtingas: vieni siekia kuo greičiau išvykti svetur, kitiems visai nerūpi tautos ateitis, treti trokšta prisiminti ir įkvėpti tautiečiams pilietiškumo vertybių. Tokia ir yra šiandieninė mūsų misija. Miške pastatysime paminklą, kuris kiekvienam žmogui turėtų priminti, kiek nekaltų žmonių žuvo, priešinantis Lietuvos okupacijai. Žmonės kovojo už Lietuvos laisvę, mylėjo savo gimtąjį kraštą – šiuolaikinė visuomenė turėtų to pasimokyti. Paminėdami ir įamžindami partizanų mūšį, norime dar kartą Lietuvos žmonėms, pasaulio lietuviams parodyti, kad mes esame čia, gerbiame savo tautiečius, juos prisimename ir didžiuojamės“, - jaunųjų šaulių vardu kalbėjo B.Barkauskaitė. Nuo 1944 iki 1952 metų Lietuvoje buvo suimta daugiau negu 18 tūkst. partizanų. Partizaninio karo metu mūsų šalyje žuvo apie 20 tūkst. partizanų – daugelis jų dar net nebuvo sulaukę pilnametystės.
|
|
